Ceremonijos metu rodytame vaizdo įraše A.Nasvytis teigė, jog svarbiausia Vilniuje – sugebėti racionaliai išsaugoti, atkurti miesto nuotaiką, o tai yra gerokai sudėtingiau nei vieną kitą namą atstatyti.
Įteikdamas Vilniaus miesto piliečio regalijas R.Šimašius sakė, jog retas kuris sprendimas miesto taryboje yra priimamas ne tik vienbalsiai, bet ir taip pakiliai. Meras teigė, jog šio įvertinimo A.Nasvytis turėjo sulaukti jau seniai, nes kur Vilniuje bepažiūrėsi, ten A.Nasvyčio ranka pridėta, žodis pasakytas, kryptis nubrėžta.
R.Šimašius taip pat žavėjosi tuo, kad A.Nasvytis, žmogus, kuris nupiešė ir perpiešė Vilnių, sugeba taip drąsiai žiūrėti į ateitį ir kurti Vilniaus viziją.
Atsiimdamas Vilniaus miesto regalijas A.Nasvytis nedaugžodžiavo – keliskart padėkojo už įteiktą apdovanojimą.
Meras teigė, jog šio įvertinimo A.Nasvytis turėjo sulaukti jau seniai, nes kur Vilniuje bepažiūrėsi, ten A.Nasvyčio ranka pridėta, žodis pasakytas, kryptis nubrėžta.
A.Nasvytis ilgą laiką kūrė su savo broliu dvyniu a.a. Vytautu Nasvyčiu, o garsiausi jų projektai buvo įgyvendinti būtent Vilniaus mieste. Architektūrinis duetas savo kūryboje siekė atspindėti modernios architektūros tendencijas ir nusigręžti nuo mene įsigalėjusių socialinio realizmo principų. Svarbūs jųdviejų kūrybos bruožai – geometrizuota raiška, šviesotamsa, dėmesys architektūrinėms detalėms.
Svarbiausi A. ir V.Nasvyčių suprojektuoti objektai: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Vilniaus centrinis paštas, Baltasis tiltas, „Neringos“ bei „Lietuvos“ viešbučiai.
Išsiskyrus brolių kūrybiniams keliams, A.Nasvytis pasižymėjo kaip urbanistas – jis buvo pirmasis, pasiūlęs idėją plėtoti architektūrinę dešiniojo Neries kranto kompoziciją ir aktyviai dalyvavo įgyvendinant šią mintį.
Vaizdo įraše A.Nasvytis dalinosi savo prisiminimais: „Buvo neišvengiama peršokti per upę, kad centras plėtotųsi abiejose Neries pusėse. Ši idėja tikrai pasiteisino. Džiaugiuosi Baltuoju tiltu. Mes jį pastatėme per didžiąją krizę. Konstrukcijas Ukrainoj užsakėm, sumokėjom barteriu – lašiniais, sviestu“.
A.Karalius teigė, jog A.Nasvytis visad buvo žaidžiantis treneris – jei susirinktų visi, kurių kūrybiniam keliui įtaką padarė architektas, turėtume sausakimšą Rotušę.
Pasveikinti A.Nasvyčio susirinko ir beveik visi pirmosios Vyriausybės nariai (atkūrus nepriklausomybę A.Nasvytis tapo statybos ir urbanistikos ministru). Ceremonijos metu žodį taręs pirmosios Vyriausybės prekybos ministras Albertas Sinevičius sakė, jog didžiuojasi, kad kone sunkiausiu Lietuvai metu teko dirbti su A.Nasvyčiu.
Savo dėkingumą ir pagarbą ceremonijos metu išreiškė architektas Algimantas Mačiulis, atkreipęs dėmesį į kolegos vaidmenį formuojant urbanistinį Vilniaus paveikslą, ypač A.Nasvyčio idėją suformuoti dešiniojo Neries kranto architektūrinę kompoziciją.
„Turime naują ženklą, nepriklausomybės simbolį, modernaus miesto vaizdą“, – linkėdamas energijos įgyvendinti kūrybinius sumanymus sakė A.Mačiulis.
Pasveikinti A.Nasvyčio atėjęs architektas Audrys Karalius sakė: „Kai šiandien reikėjo rinktis titulą, supratau, kad Nasvyčio mokinys yra prašmatniausias titulas mano biografijoje“. A.Karalius dalinosi prisiminimais apie mokytojo patarimus ir teigė, jog A.Nasvytis visad buvo žaidžiantis treneris – jei susirinktų visi, kurių kūrybiniam keliui įtaką padarė architektas, turėtume sausakimšą Rotušę.
A.Nasvytis gimė 1928 m. Kaune, studijavo Vilniaus valstybiniame dailės institute, kur įgijo dailininko–architekto diplomą. Dirbo Republikinėse architektūros dirbtuvėse, mokslinėse retauracinėse dirbtuvėse. Būdamas 33-ejų, ėmėsi darbo Miestų statybos projektavimo institute, tapo vyriausiuoju architektu.
A.Nasvytis dirbo pedagogu Vilniaus Gedimino technikos universitete, kurį laiką vadovavo Architektų sąjungai, taip pat buvo aktyvus visuomenininkas – įsitraukė į Sąjūdžio iniciatyvinės grupės veiklą, atkūrus nepriklausomybę tapo statybos ir urbanistikos ministru pirmojoje Lietuvos Vyriausybėje.
Per daugiau nei šešiasdešimt metų trukusią karjerą, A.Nasvytis pelnė ne vieną apdovanojimą – jam buvo suteiktas liaudies architekto vardas, skirtos valstybinės premijos, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija, Lietuvos Nepriklausomybės medalis, Šv. Kristoforo statulėlė ir daugybė kitų apdovanojimų.
A.Nasvytis tapo 14-uoju Vilniaus garbės piliečiu.
Vilniaus garbės piliečiais taip pat yra Ronaldas Reiganas, Jonas Boldvinas Hanibalsonas, Kazimieras Vasiliauskas, Mstislavas Rostropovičius, Dennisas Hastertas, Česlavas Milošas, Justinas Marcinkevičius, Zbigniewas Brzezinskis, Jonas Kubilius, Algirdas Kaušpėdas, Tomas Venclova, Shimonas Peresas ir Algirdas Mykolas Brazauskas.
