2014 metais Rusijai pradėjus karinę invaziją į Rytų Ukrainą, žiniasklaidoje A.Troickis sukritikavo šiuos veiksmus ir išsakė aiškią poziciją prieš Vladimiro Putino politiką. Jis taip pat pasirašė iniciatyvinės Rusijos intelektualų grupės, kuriame pasmerktas Kryme įvykęs referendumas, kreipimąsi, kuriuo pasisakoma prieš karą, Rusijos saviizoliaciją bei totalitarizmo restauravimą. Tais pačiais metais žurnalistas išvyko iš Rusijos ir apsigyveno Taline.
Šių metų vasario 24-ąją Rusijai vėl pradėjus karinius veiksmus prieš Ukrainą, A.Troickis V.Putiną išvadino „maniakiniu psichopatu“, su savo „bailių komanda“ sugrąžinusiu Europą aštuonis dešimtmečius į praeitį. Savo pasisakymą tuomet žurnalistas baigė mintimi, jog „šiuolaikinis pasaulis, be jokios abejonės, įveiks putinišką viduramžių marą“.
Ketvirtadienį Vilniuje susitikę su garsiu žurnalistu kalbėjomės apie jo požiūrį į Putino režimą, karą Ukrainoje, Rusijos kultūrą išeivijoje, rusų menininkų tylą ir prisitaikymą bei galimus ateities scenarijus.
– Savo pasisakymą prieš Rusijos pradėtą karą Ukrainoje palydėjote mintimi, jog jums „gaila Rusijos, kurią mylite ir kurios netenkate“. Kaip pats įvardytumėte, kada ši netektis prasidėjo?
– Manau, kad tai prasidėjo 1991 metais. Būtent tuomet Rusija turėjo puikią progą tapti visiškai kitokia šalimi – laisva, demokratiška, sąžininga, nekorumpuota. Deja, šia galimybe nebuvo pasinaudota.
Boriso Jelcino inicijuotos reformos buvo gan radikalios ekonomikoje, tačiau nepakankamos politinėje sferoje. Esminis dalykas yra tai, kad nebuvo jokios sovietinių valdininkų, saugumiečių bei karių liustracijos – buvo pakeisti pavadinimai ir tiek. Būtent tai vėliau turėjo nemažą įtaką įvykiams, kurie, galiausiai, atvedė prie dabartinės situacijos Rusijoje, Ukrainoje ir visoje Europoje.
