Literatūra / „Demonų apsėstas pasaulis“
A.Valinskas15min papasakojo apie knygą iš didžiosios raidės, kuri pašnekovui padarė nemenką įtaką. Tai yra JAV astrofiziko bei mokslo populiarintojo Carlo Sagano knyga „Demonų apsėstas pasaulis“.
„Savo laiku ji man padėjo dalykus sudėlioti į teisingas lentynėles. Tiek vertybiškai, tiek gyvenimiškai“, – teigė jis.
Kinas / „Gelbstint eilinį Rajaną“ bei „Gyvenimas yra gražus“
Kaip teigė pats prodiuseris, jis nepraleidžia filmų, kuriuose vaidina Tomas Hanksas.
„Be to, pats tiek metų pradirbęs telike neretai atkreipiu dėmesį į tai, kaip filmas sukurtas techniškai. Šiuo požiūriu, man didžiausią įspūdį paliko „Gelbstint eilinį Rajaną“ (rež. Stevenas Spielbergas), kuriame taip pat vaidino ir T.Hanksas. Sakoma, kad kariniai filmai buvo kuriami iki Rajano ir po Rajano“, – pasakojo A.Valinskas.
Pagal turinį bei emocinį krūvį jam didžiausią įspūdį paliko Roberto Benignio filmas „Gyvenimas yra gražus“: „Jame taip pat pasakojama apie Antrąjį pasaulinį karą, koncentracijos stovyklą... Tai makabriškas, skausmingai linksmas filmas. Gebėjimas suderinti komediją ir tragediją rodo, koks šis filmas puikus.“
Muzika / „Vestuvių maršas“
„Daugiausia įtakos mano gyvenime padarė Felixo Mendelssohno „Vestuvių maršas“, skambėjęs per mano vestuves“, – trumpai atsakė A.Valinskas.
Spektaklis / „Kvadratas“ bei „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džiuljetos istorija“
Dar iš paauglystės laikų A.Valinskui ypač įsiminė 1980-aisiais parodytas Eimunto Nekrošiaus režisuotas spektaklis „Kvadratas“, kuriame vaidino legendiniai aktoriai Remigijus Vilkaitis bei Kostas Smoriginas.
Spektaklio rodymas yra it šventas kūrybinis aktas, kurio metu publikai tenka nemažas vaidmuo. Aktoriai tai jaučia.
„Iš naujesnių man patiko Oskaro Koršunovo permąstyta Shakespeare’o pjesė, spektaklis vadinasi „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džiuljetos istorija“. Kai kurios scenos man tikrai nepasimirš, – teigė pašnekovas. – Matote, teatras labai panašus į kiną, tačiau turi ir didelių skirtumų. Vienas jų – žiūrovo ir kūrėjų (režisieriaus, aktorių, pjesės autoriaus ir t.t.) lygiavertiškumas scenoje. Spektaklio rodymas yra it šventas kūrybinis aktas, kurio metu publikai tenka nemažas vaidmuo. Aktoriai tai jaučia.“
Muziejus / Paryžiaus modernaus meno muziejus
„Nesu didelis parodų mėgėjas, tačiau pasitaikius progai nevengiu jose apsilankyti“, – sakė prodiuseris.
Kaip įsimintiniausią apsilankymą parodoje, jis išskyrė vizitą į Paryžiaus modernaus meno muziejų: „Ekspozicijos jame buvo išdėliotos labai įdomiai – nuo Polinezijos, Okeanijos tautų salių iki Europos arba pagal žanrą. Mane sužavėjo pats pateikimas, nes įprastai muziejus įsivaizduojame kaip itin senoviškus. Mūsų supratimas dažnai yra atėjęs iš sovietinių laikų. Pavyzdžiui, esu apsilankęs ir didžiausiuose Rusijos muziejuose, pavyzdžiui, Žiemos rūmuose. Tai eini ir eini toje salėje, kurioje prikabinta tūkstančiai paveikslų su 1812-ųjų metų karo herojais. Viską pamatai, bet nieko neatsimeni“.
Tiesa, A.Valinskas prisiminė ir vieną eksponatą, pamatytą Šilutėje: „Būdamas 3-ios, o gal 4-os klasės mokinys Šilutės muziejuje pamačiau mamuto dantį. Jis man taip pat labai įsiminė“.
