Iki šiol Vyriausybės nutarime buvo numatyta, kad tais atvejais, kai žmogaus, jo tėvų ar vieno iš tėvų vardas ar pavardė kitos valstybės pilietybės turėjimo laikotarpiu dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis, lietuviškuose dokumentuose šio žmogaus vardas ar pavardė taip pat gali būti užrašyti ne lietuviškais rašmenimis.
Pagal numatytą išimtį, ši taisyklė buvo netaikoma tiems dokumentams, kurie buvo išduoti ne lietuvių kalba dabartinėje Lietuvos teritorijoje iki 1990-ųjų kovo 11-osios, kitaip tariant, ne Lietuvos valstybingumo laikotarpiais.
Vis tik praėjusių metų pabaigoje KT konstatavo, kad minėtoji išimtis „prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui“. Toks verdiktas reiškė, kad nuostata iš karto nustoja galioti, o dabartinis Vyriausybės sprendimas tėra formalumas.
Galimybė vardą ir pavardę rašyti su nelietuviškomis raidėmis w, q ir x įsigaliojo nuo 2022-ųjų gegužės.
Teisingumo ministerijos duomenimis, nuo tada tokia galimybe iš viso pasinaudojo 937 žmonės. 62 iš jų tą padarė remdamiesi minėta Vyriausybės nutarimo nuostata.
Ministerija pabrėžia, kad sprendimų neperrašyti pavardės, motyvuojant dabar jau pašalinta išimtimi, nebuvo.