Apie tai ketvirtadienį „Facebook“ paskyroje pranešė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
„Netekome Vytauto Paukštės... Scenos korifėjus, ištisa epocha, Klaipėdos miesto garbės pilietis, Klaipėdos ir visos Lietuvos pasididžiavimas, o tuo pat metu žodžiais nenusakomai nuoširdus ir šiltas žmogus, išskirtinė ASMENYBĖ“, – įraše teigė meras.
„Beprotiškai skaudi netektis, be galo nuoširdi užuojauta artimiesiems ir visiems mums“, – rašė jis.
V.Paukštė gimė 1932 m. liepos 2 d. Kaune. Jo tėvas 1952 m. mirė Sibire, tad Vytautui su seserimi ir broliu teko slapstytis, gyventi vaikų namuose.
Nors būsimasis aktorius jaunystėje norėjo studijuoti radijo techniką tuometiniame Vilniaus politechnikume, tačiau į teatrą pasuko atsitiktinai, o ilgainiui, jo paties žodžiais tariant, juo užsikrėtė kaip liga.
1957 m. V.Paukštė baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją, kelerius metus vaidino Marijampolės dramos teatre. Nuo 1963 m. buvo Klaipėdos dramos teatro aktorius.
Per daugiau nei penkis dešimtmečius uostamiesčio teatro scenoje ir kine aktorius sukūrė apie du šimtus vaidmenų.
V.Paukštė labiausiai vertino ir brangino Mindaugo bei Mažvydo vaidmenis Justino Marcinkevičiaus dramose.
Pats V.Paukštė labiausiai vertino ir brangino Mindaugo bei Mažvydo vaidmenis Justino Marcinkevičiaus dramose.
„Aktoriaus misija – kaip sielos vedlio, kuris turi eiti minios priekyje. Kaip kunigo šlakstykle mojuoji. Į žodžius, kuriuos sakai, įdedi tai, ką išgyvenai, tautos istorinę patirtį, kurią turi prisiminti", – yra teigęs pats aktorius.
Pasak teatrologės D.Šabasevičienės, „Paukštė – tai didžiulė teatrinė epocha, lietuviško profesionalaus teatro renesansas. Nedaug Lietuvoje artistų, su kurių vardais ištirpsta miestų ribos, kuriuos atpažįsta ne pavieniai gerbėjai, bet visi lietuviai“.
Tarp komedinių ir herojinių vaidmenų
Šio aktoriaus kūrybinėje biografijoje – šimtas trisdešimt vaidmenų teatre ir septyniasdešimt kine.
Reikšmingiausi jų: Albinas Dūda (G.Kanovičiaus „Kaip jums sekasi, pramuštgalviai“), Karfunkelis (I.Kočergos „Laikrodininkas ir višta“), Profesorius, Paslikas (K.Sajos „Poliglotas. Abstinentas“), Mindaugas (Just. Marcinkevičiaus „Mindaugas“), Agripa (W.Shakespeare’o „Koriolanas“), Virėjas (B.Brechto „Motušė Kuraž“), Mažvydas (Just. Marcinkevičiaus „Mažvydas“), Andriušenka (V.Merežko „Nakties žaidimai“), Psichologas (K.Binkio „Atžalynas“), Sokratas (S.Tsanevo „Paskutinė Sokrato naktis”), Augėjas (F.Dürrenmatto „Heraklis ir Augėjo tvartai“), Duonkepys (M.Pagnolio „Duonkepio žmona”), Ponia Tautkrūša („Tautkrūša“ pagal W. Schwabą), Karalius Lyras (W.Shakespeare’o „Karalius Lyras“), Hamletas („Mano Hamletas“ pagal W.Shakespeare’ą); kine – Cezaris („Ave, vita!“), Banys („Velnio sėkla“), Arnas Titenis („Edeno sodas“).
Aktorius taip pat sukūrė vaidmenis ir tokiuose lietuviško kino klasika tituluojamuose filmuose kaip „Jausmai“, „Herkus Mantas“, „Seklio Kalio nuotykiai“, „Nebūsiu gangsteris, brangioji“, „Moteris ir keturi jos vyrai“, „Elzė iš Gilijos“, „Vilko dantų karoliai“ bei daugelyje kitų.
Aktorius sugebėjo kas kartą kitaip perteikti kuriamų personažų mąstymo procesą, iš vidaus atskleisti šių žmonių esmę.
„Nors, – D.Šabasevičienės teigimu, – V. Paukštės herojai labai skirtingi ir sukurti per daug nekeičiant savo išorės, tačiau aktorius sugebėjo kas kartą kitaip perteikti kuriamų personažų mąstymo procesą, iš vidaus atskleisti šių žmonių esmę. Todėl vieni kritikai jį labiau vertino kaip komedinio žanro aktorių, kiti – herojinio. Ir visi buvo teisūs, nes V.Paukštės vaidmenų amplitudė skirtinga ir visais atvejais įtaigi“.
Žurnalistas Egmontas Jansonas po apsilankymo Klaipėdos dramos teetare, kur visą gyvenimą dirbo V.Paukštė, anuomet teigė: „Paukštė yra viskas: likimas, nutikimai, istorija, praeitis, meilė, neapykanta, sarkazmas, lyrika, velnias žino, dar kas. Artistas – daugiaveidis, lengvas senovės graikų Dievas Prometėjas – nuolat besikeičiantis, tampantis, atgimstantis, vienintelis, nepakartojamas, mylimas. Talentingas Artistas!“
1971–1986 metais V.Paukštė dėstė Klaipėdos konservatorijoje.
Šiais metais miręs aktorius Regimantas Adomaitis savo kolegą V.Paukštę yra įvardijęs pačiu dižiausiu artistu: „(Jis) vienas didžiausių Lietuvos artistų. Todėl, kad jis yra nuostabiausias žmogus, kuriame labai gražiai dera abi pusės – ir žmogiškoji, ir artistiškoji. Netgi drįstu sakyti, kad jis ne vienas didžiausių, o pats didžiausias artistas“.
Paukštė yra viskas: likimas, nutikimai, istorija, praeitis, meilė, neapykanta, sarkazmas, lyrika, velnias žino, dar kas.
Aktorius apdovanotas Vyriausybės bei Nacionaline kultūros ir meno premija, už nuopelnus kultūrai pagerbtas LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi, 2008 metais jam įteiktas Auksinis scenos kryžius, 2012 apdovanotas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro didžiuoju kryžiumi, 2017 m. už vaidmenis kine jam įteiktas „Auksinės gervės" skulptūrėlė.
2008 m. aktoriui suteiktas Klaipėdos miesto garbės piliečio vardas.
Apie žymų aktorių režisierius Valdas Babaliauskas 2013 metais sukūrė dokumentinį filmą „Vytautas Paukštė. Įslaptintas gyvenimas“.
Aktoriui prabylus nutyla triukšmas
Pasak režisieriaus Algimanto Puipos, kurio ne viename filme vaidino V.Paukštė, savo drąsa jis užsitarnavo kolegų ir aplinkinių pagarbos, buvo savo amato meistras. Režisieriaus teigimu, aktorius per gyvenimą nesikeitė.„Aš jį vadindavau savo talismanu. Jeigu nėra Paukštės, reiškia filmas nepasiseks“, – BNS sakė A.Puipa.
Aktorė Nijolė Narmontaitė taip pat teigė, jog V.Paukštė buvo didis aktorius, tačiau visada išliko šiltu žmogumi.
„Tai buvo žmogus man didžiausias pavyzdys ir, be abejo, šiltas. Šalia to, kad buvo didis aktorius, didis meistras, didis pavyzdys visiems, kas yra teatro scena, kas yra teatro kultūra, šalia viso to jis buvo nepaprasto šiltumo“, – BNS sakė ji.
V.Paukštės kūrybinis kelias – tai ištisa Lietuvos teatro ir kino epocha, trukusi daugiau nei penkis dešimtmečius.
„Vytautas Paukštė įkūnijo visą lietuviško teatro epochą“, – reikšdamas užuojautą dėl aktoriaus mirties teigia kultūros ministras Simonas Kairys.
„Netekome Asmenybės, kuri įkūnijo visą lietuviško teatro epochą. V. Paukštė buvo neatskiriama ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos kultūrinio gyvenimo dalis“, – ketvirtadienį paskelbtoje užuojautoje sako ministras.
Pasak S.Kairio, V.Paukštės sukurti vaidmenys teatro scenoje tapo legenda, o retas talento, profesinės atsakomybės, išminties ir žmogiškos šilumos derinys visuomet išliks pavyzdžiu.
„Vytautas Paukštė buvo vienas tų aktorių, kuriems prabilus nutyla triukšmas“, – reikšdamas užuojautą dėl Nacionalinės premijos laureato mirties sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„V.Paukštės kūrybinis kelias – tai ištisa Lietuvos teatro ir kino epocha, trukusi daugiau nei penkis dešimtmečius. Tai buvo vienas iš tų aktorių, kuriems prabilus nutyla triukšmas ir antraeiliai dalykai pasitraukia į šoną“, – rašoma ketvirtadienį paskelbtoje prezidento užuojautoje.
Anot šalies vadovo, žmonės prisimins aktoriaus V.Paukštės stiprų ir įtaigų, raiškiai tariamą žodį, būdingą būtent jo kartos aktoriams, nesumeluotą emociją ir nuolatinį tiesios ieškojimą.
