Kolumbijoje giliai šaknis įleidęs A.Mockus pakviestas skaityti pranešimo Pasaulio lietuvių ekonomikos forume praėjusią savaitę atvyko į Vilnių. Po forumo susitikęs pokalbiui su žurnalistais vyras pirmą kartą susimąstė, kad galėtų gyventi Lietuvoje.
Ligos įtaka
Kol esi gyvas, gali smarkai pakeisti gyvenimo prasmę, – sako Antanas Mockus.
Pasižiūrėjęs į 60 metų amžiaus lietuvių kilmės kolumbietį nepasakytum, kad dėl to kalta senatvė – amžių išduoda tik šiek tiek pražilusi barzda. Labiausiai A.Mockų stabdo Parkinsono liga, apie kurią jis pats viešai pranešė prieš keletą metų, kai kandidatavo į Kolumbijos prezidento postą. Tačiau kovingas lietuvis nepasiduoda ligai – pokalbio viduryje atsigauna, pradeda kalbėti įtikinamai ir aiškiai. Vėliau vėl aprimsta.A.Mockus jau nebeprimena ankstesnio ekscentriško ir idėjomis trykštančio Bogotos miesto vadovo. Su žurnalistais susitikęs politikas prieš atsakydamas į kiekvieną klausimą mąsto ilgai, kalba lėtai ir nerišliai.
Bogotoje lietuvių išeivių šeimoje gimęs Aurelijus Rūtenis Antanas Mockus Šivickas, prieš tapdamas politiku, buvo žinomas kaip Nacionalinio universiteto rektorius, prisidėjęs prie Konstitucijos kūrimo. Lietuvoje apie A.Mockaus nuopelnus Kolumbijos Konstitucijai mažai kas žino, o štai kad kartą per ginčą su studentais tuometis Kolumbijos universiteto rektorius jiems parodė nuogą užpakalį, dar daug kas pamena.
Nuo 1995 metų Bogotos meru A.Mockus buvo renkamas dvi kadencijas. Prasiskolinusios Kolumbijos sostinės gyventojus A.Mockus paragino mokesčius mokėti savanoriškai. Raginimui paklauso 63 tūkst. miestiečių. 7,5 mln. gyventojų turinčiam miestui gal ir nedaug, tačiau tai buvo puikus solidarumo pavyzdys.
Tuomet iš ekonominės duobės išbristi padėjo anksčiau A.Mockaus privatizuota energetikos bendrovė. „Privatizavome pusę valstybinės elektros bendrovės. Dirbant sąžiningai pavyko pasiekti puikių rezultatų – kompaniją vėliau pardavėme už 2,2 mlrd. dolerių (5,8 mlrd. litų) ir mūsų miestas gavo tiek pinigų, kiek iš mokesčių surenkama per metus“, – pasakojo vyras.
Meninių akcijų asas
A.Mockus – pirmasis Kolumbijos politikas ir vienas pirmųjų politikų pasaulyje, kuris valdydamas miestą naudojo menines akcijas. Toks metodas davė stulbinančių rezultatų – vienais duomenimis, nelaimių keliuose skaičius sumažintas perpus, kitais – net keturis kartus. Smarkiai sumažėjo žmogžudysčių, miestiečiai ėmė vartoti iki trečdalio mažiau vandens, kurio Bogotoje labai trūksta.
Sumažinti aukų skaičių keliuose padėjo mimai. Daugiau nei 400 mimų gatvėse pakeitė korumpuotus policininkus. Mimai vairuotojams ir pėstiesiems rodydavo baltas arba raudonas korteles ( raudona už blogą elgesį, balta – už gerą), parodijavo nesilaikančius taisyklių eismo dalyvius. O ten, kur įvykdavo mirtinos avarijos, mimai ant kelio piešdavo žvaigždes.
„Darėme keistus dalykus. Norėjome, kad žmonės vieni iš kitų išmoktų geresnio elgesio. Kai padarai dalyką, kuris estetiškai gražus, televizija gali greitai išpopuliarinti. Manėme, kad mimas tinka, nes jis yra doublement pacifique (dvigubai taikesnis)“, – prancūziškai pritrūkęs lietuviškų žodžių užbaigia A.Mockus ir vėliau kalbą tęsia angliškai. Jo kalbą neretai paįvairina prancūziški, ispaniški ar angliški žodžiai.
Panašioms akcijoms A.Mockui netrūko fantazijos – kaip reikia švarinti miestą ir rinkti šiukšles, jis demonstravo po miestą lankstydamas apsirengęs supermeno kostiumu. Sunaudoto vandens kiekį A.Mockus sumažino pats nusifilmavęs vaizdo filmuke, kuriame miesto gyventojams parodė, kaip reikia taupyti vandenį: kol muilinosi, vanduo buvo užsuktas.
Neįprastos varžybos
A.Mockus pateikė įžvalgą, kad 16 kartų gyventojų skaičiumi ir gerokai dydžiu besiskiriančios Kolumbija ir Lietuva turi vieną panašumą – šiose valstybėse labai daug žmonių miršta ne sava mirtimi. Skirtumas tik vienas. „Kolumbijoje kalbame apie žmogžudystes, Lietuvoje – apie savižudybes“, – sako jis ir pateikia statistiką: Kolumbijoje 100 tūkst. gyventojų tenka 35,9 žmogžudystės, o Lietuvoje – 30,7 savižudybės.
Paklaustas, ar turi idėjų, kokiais netradiciniais būdais Lietuvoje galima būtų sumažinti savižudžių skaičių, A.Mockus ilgai galvoja, paskui nuklysta nuo klausimo, bet vėliau netikėtai prie jo sugrįžta.
„Man patiktų suorganizuoti varžybas tarp savižudybių sumažinimo Lietuvoje ir žmogžudysčių sumažinimo Kolumbijoje. Galėčiau suorganizuoti varžybas ir likti gyventi toje šalyje, kurioje mirštančiųjų sumažėtų labiau“, – atsakė politikas.
Vėliau jis pripažino: per šį pokalbį pirmą kartą gyvenime viešai prabilo apie galimybę gyventi Lietuvoje.
„Kiekvieno žmogaus gyvenimas kaip novelė, kol esi gyvas, gali smarkai pakeisti gyvenimo prasmę. Blogiausias pasaulio žmogus per paskutinius dešimt novelės puslapių gali pakeisti visą istorijos eigą“, – priduria jis.
Patarimas A.Zuokui
A.Mockus ryšį su Lietuva Kolumbijoje palaiko kasdien, bendraudamas su šalia jo gyvenančia mama Nicole Sivickas.
Ketvirtą kartą į Lietuvą atvykęs A.Mockus atkreipia dėmesį, kad mūsų šalis gerokai pasikeitusi.
„Kai buvau praėjusį kartą, man atrodo, kad santykis tarp Lietuvos ir Europos buvo nukopijuotas nuo santykio su Sovietų Sąjunga. Dabar Lietuva labai gerai supranta, kad priklauso nuo tarptautinių santykių. Lietuvos ryšys su Europos šalimis labai stiprus“, – sako jis.
Paklaustas, ką darytų pirmiausia, jei taptų Vilniaus meru, A.Mockus atkreipė dėmesį į trikdžius dviračių transportui.
„Būdamas čia tris dienas pastebėjau, kad vairuotojai dažnai stato automobilius ant dviračių takų. Tai reiškia, kad Artūro Zuoko darbas su tanku dar nebaigtas. Dar reikėtų ant popieriuko nupiešti tanką ir tokius popieriukus lipdyti ant mašinų, kurių vairuotojai automobilius stato ne vietoje. Dar geriau būtų, kad tai darytų ne meras, o paprasti piliečiai“, – kalbėjo A.Mockus.
