Pianistas
Kažkada Dainiui Pulauskui teko įveikti visas privalomas pianistų rengimo pakopas – nuo vaikų muzikos mokyklos iki Lietuvos muzikos ir teatro akademijos.Galėjo klostytis taip, kad, gavęs profesionalaus pianisto diplomą, Dainius pasirinktų akademinės muzikos atlikėjo kelią, tačiau...
Muzikoje man svarbu minčių laisvė, nevaržomi sprendimai. Džiazas ir yra tai, ką tu gali išreikšti savaip, originaliai, ir tam yra daugybė priemonių.
„Dar besimokydamas muzikos mokykloje jau galėdavau atsirinkti ir iš klausos pagroti man patinkančias melodijas, jas interpretuoti kitaip. Manau, kad jau tada radosi poreikis groti ne iš natų, o kažką savo. Muzikoje man svarbu minčių laisvė, nevaržomi sprendimai. Džiazas ir yra tai, ką tu gali išreikšti savaip, originaliai, ir tam yra daugybė priemonių. Nors akademijoje baigiau fortepijono klasę, dar bestudijuodamas žinojau, kad pasuksiu kitu keliu. Bet akademinė mokykla man labai pravertė viskam, ką dabar darau“, – teigia D. P.
Pirmieji sąlyčiai su džiazu įvyko besimokant Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje, kurios bigbendo vadovas Jonas Cijūnėlis pastebėjo jaunuolio gebėjimus ir pakvietė tapti šio kolektyvo nariu.
Pianistas pripažįsta, kad jo skambinimo fortepijonu bei grojimo elektroniniais klavišiniais instrumentais techniką ir stilistiką ženkliai paveikė (bei tebeveikia iki šiol) Keithas Jarrettas, Joe Zawinulas ir kt. Neabejokime, kad tarp „kitų“ rasime ir Chicką Corea...
Solines programas Dainius rengia palyginti retai,tačiau tai dokumentuota jo albume „Moods“ (2000 m.). Tiesa, čia pianistas ne tik skambina fortepijonu, bet ir vietomis groja kitais klavišiniais instrumentais. Vien fortepijonu D. P. skambina kitame albume – „Baltic Saga“, kurį įgrojo 2008 m. susibūręs „Baltic Jazz Trio“. Čia įamžinta pianisto partnerystė su estų kontrabosininku Toivo Untu ir latvių būgnininku Mārisu Briežkalnsu. Iš aštuonių albume esančių kūrinių net penkių autorius yra D. P.
Koncertuodamas plačiajame pasaulyje Dainius neturi galimybės vežtis masyvaus savo pagrindinio sintezatoriaus, tad dažnai tenka groti vis kitu, nepažįstamu. Jų galimybes D. Pulauskas sužino naršydamas internete. Būna ir taip, kad laukia staigmenos – vietoj žadėto instrumento pasiūlomas visiškai kitas. Kartais nutinka, kad prieš koncertą nebūna laiko susipažinti su jo specifika. Tačiau Dainius nesiskundžia. Anot jo, tokie dalykai grūdina atlikėją.
Kompozitorius
Pirmasis Dainiaus kūrinys buvo džiazo pjesė „Skambantys ženklai“, kurią 1987 metais kartu su legendine „Oktava“ atliko prestižiniame festivalyje „Pori Jazz“ (Suomija).
Kaip kuria D. Pulauskas? „Muzika gimsta grojant instrumentu, kartais labai greitai kyla pagrindinės mintys naujai kompozicijai, bet kartais tenka groti ne vieną dieną ar savaitę. Daugelį manokompozicijų inspiravo sintezatorių, kurių turiu ne vieną, tembrai. Būna, kad atrandu tokį, kuriuo pagrojus iš karto gimsta kompozicija („Safaga“, „Machine Chop“, „Desert“, „Mirage“, „Orca“ ir kt.), – sako D. P.
Kompozitorius mini ir kitą atvejį, kai kūriniai atsiranda spontaniškai, šalia nesant instrumento, tiesiog... einant gatve, būnant kelionėje ar poilsiaujant („Cape Point“, „Nectar Sea“, „Haifa“, „In The Street“ ir kt.). Pakanka išgirsti bet ką, kas susiję su muzika: ritminį piešinį, kažkokių garsų seką, triukšmą, paukščių čiulbesį ar mašinų gausmą. Tada stengiasi įsiminti, esant galimybei fiksuoja popieriuje (nebūtinai natų).To pakanka, kad gimtų nauja kompozicija, nes Dainiui svarbiausia yra pagrindinė kūrinio idėja.
D.Pulausko kūrybai būdinga „darni pusiausvyra tarp emocijos ir minties,švelnios nostalgijos bei veržlaus vitališkumo. Tai muzika, balansuojantities vėlyvojo fusion ir šiuolaikinio, tačiau tradicijas tęsiančio džiazo sankirta“, – rašiau 1999-aisiais. Ir,manau, šis vertinimas tebėra aktualus iki šiol. Nes D. P. ištikimai tebetęsia tradicijas, kurioms pagrindus klojo jau daugiau nei prieš du dešimtmečius. Jo muzikoje persipina šiaurietiškas santūrumas, vakarietiškas racionalumas bei elegancija, rytietiškos gelmės ir džiaugsminga pietietiška žaismė, vulkaniška aistra. Žinia, dar ir aukščiausios prabos meistryste grįsta bemaž kompiuterinė precizija.
Vis dažniau kompozitorius sulaukia deramo dėmesio ir užsienyje. Kai tarptautinei asociacijai„Europos džiazo tinklas“ (Europe Jazz Network), jungiančiai 118 organizacijų iš 35 šalių kilo originali idėja sukurti 25 minučių trukmės Europos džiazo himną, kuriam dvidešimt penkių šalių džiazo kompozitoriai parašytųpo minutę muzikos, „lietuviškosios minutės“ muziką sukurti patikėta būtent D. Pulauskui. Šiame popuri ji skambėjo priešpaskutinė ir susilaukė aukščiausių vertinimų.
Estijos nacionaliniame operos teatre 2016–2017 m. sezono puošmena tapo „Jazz Ballet Club“ – šiuolaikinis baletas, inspiruotas D. P. kūrinių. Scenoje Dainiaus muziką gyvai atlieka rinktinis Estijos džiazo orkestras.
2011 metais žinomas džiazo kritikas Janas Pattersonas rašė: „Pianistas Dainius Pulauskas yra neabejotinai vienas įdomiausių Europos fusion kompozitorių“.
Grupės lyderis
Vis dėlto tarptautinę šlovę D. Pulauskui pelnė jo suburta ir vadovaujama grupė. Dainius prisimena: „1990 m. legendiniam ansambliui „Oktava“ (kuriame grojau 10 metų) iširus, pradėjau rimtai domėtis džiazo muzika. Pirmas kolektyvas, kuriame pradėjau groti džiazą, buvo Skirmanto Sasnausko kvartetas. Skirmanto padedamas išmokau daug labai svarbių muzikinių dalykų, grojome džiazo standartus, laisvą improvizacinę muziką, folk džiazą – man tai buvo labai didelė patirtis ir mokykla. Begrojant įvairiuose kolektyvuose, kilo poreikis sukurti ką nors savo. Pradėjau rašyti kompozicijas, o tam buvo reikalinga ir grupė. Subūriau labai gerų muzikų, su kuriais jau buvau grojęs iranksčiau,kompaniją. Buvau tikras, kad jie mano muziką supras ir padės realizuoti kūrybines mintis. Parengiau savo kompozicijų programą ir ją atlikome Birštono džiazo festivalyje 1996m. (Dainius Pulauskas, Valerijus Ramoška, Vladislavas Borkovskis, Linas Būda, Arkadijus Gotesmanas). Norėjau, kad mano kolektyve būtinai būtų trimitas, nes tai originali spalva, o Lietuvos džiaze visais laikais dominavo gausi saksofonininkų komanda.“
2004 m. sekstetas virto grupe (Dainius Pulauskas Group).
„Džiazo muziką gali groti įvairiausių sudėčių kolektyvai – nuo vieno žmogaus iki didelių orkestrų. Mes pradėjome nuo gana būdingos džiazo grupei sudėties: mušamieji, bosas, vienas harmoninis instrumentas (klavišiniai) ir keli pučiamieji. Kurdamas kompozicijas tokios sudėties grupei,galėjau pakankamai laisvai save realizuoti kaip kompozitorius ir aranžuotojas. Derindamas akustinius ir elektroninius instrumentus stengiausi išgauti kuo įdomesnius sąskambius, ritmikas ir spalvas. Tokios krypties laikausi iki šiol. Tačiau neatmetu galimybės, kad ateityje kolektyvedar gali atsirasti ir gitara. 2007 metais su mumis grojo klaipėdietis gitaristas Eugenijus Jonavičius (CD „Orca“) ir tai tikrai pasiteisino“, – sako D. P.
Svarbu, kad per 20 D.P.G. gyvavimo metų sudėtis keitėsi palyginti neženkliai. Dabar grupę sudaro: Dainius Pulauskas (klavišiniai), Valerijus Ramoška (trimitas, fliugelhornas), Kęstutis Vaiginis (saksofonai), Liutauras Janušaitis (saksofonai), Domas Aleksa (bosinė gitara), Linas Būda (būgnai).
Improvizuotojas
Dar 1979–1981 m. D. Pulauskas dalyvavo Studentų fortepijoninės improvizacijos festivaliuose. Nepašvęstiesiems improvizacija tolygi bemaž mistinei paslapčiai. Ypač džiaze. Susitinka visiškai nepažįstami žmonės, iki tol niekada negroję kartu. Ir spontaniškai, čia ir dabar, gimsta muzika.
Taip, improvizacija vyksta čia ir dabar, bet ji privalo turėti aiškų pateisinimą, kodėl vyksta būtent taip ir kas vyksta.
Nors D.P. teigia, kad komponavimas jam ženkliai svarbesnis nei improvizavimas, vis dėlto sutinka praskleisti šią paslaptį dengiantį šydą: „Taip, improvizacija vyksta čia ir dabar, bet ji privalo turėti aiškų pateisinimą, kodėl vyksta būtent taip ir kas vyksta, ar improvizuojama prieš tai skambėjusios temos medžiaga ir harmonija, ar spontaniškai kuriama muzika, ar yra naudojami muzikiniai, ar įvairiais instrumentais išgaunami ne visai muzikiniai garsai. Visa tai turi turėti loginį paaiškinimą, dėl ko tai yra daroma, visame kame turi būti muzikinė mintis, o ne šiaip pūtinėjamas oras.“
Dainius mano, kad prieš improvizuojant būtina atlikti namų darbus: pradžioje reikia išmokti deramai groti, išbandyti daug įvairiųgarsųfaktūrų pajungiant visą savo vaizduotę, tobulinti atlikimotechniką, analizuoti įvairius džiazo stilius, dermes. Turėdamas visą šią bazę rankose ir smegenyse, gali drąsiai pasinerti į improvizacijas, vienas arba su kolegomis kurti kontaktinę improvizacinę muziką. Ir, jeigu pavyksta pagroti spontanišką, bet logišką kompoziciją – jausmas labai geras. Bet jeigu nepavyksta – gali kilti „grybų karas“.
Beje, D. P. išleido unikalų improvizacijų su paukščių balsais rinkinį.
Aranžuotojas
Aranžavimas yra itin specifinė kūrybos forma. Tik nedaugelis net ir itin gabių kompozitorių tampa pripažintais aranžuotojais. Šioje plotmėje D. P. tebėra vienas paklausiausių šalyje.
Kompozitoriaus Mindaugo Tamošiūno paragintas ir padrąsintas, D. P. pradėjo rašyti aranžuotes „Oktavai“. Šiandien Dainius yra sukūręs apie 1300 aranžuočių simfoniniam, pučiamųjų ir kameriniam orkestrams, bigbendui,styginių kvartetui, folkloro ansambliui, chorui, LRT grupei, popmuzikos ir džiazo ansambliams. Rašo aranžuotes LTV projektui „Dainų dainelė“, su kitais kolegomis aranžuoja kūrinius visiems LRT muzikiniams projektams.
1999-aisiais D. P. aranžuota ir su sekstetu bei Neda atlikta Johno Lennono ir Paulo McCartney dainos „Yesterday“ versija buvo įvertinta tarptautinio konkurso „Yesterday Pärnu’99“ (Estija) didžiuoju prizu.
Diskografija
Pirmasis D. P. autorinis albumas „Viltis“ pasirodė 1990-aisiais, kai muzikas dar vadovavo „Oktavai“. Tad natūralu, kad dauguma šį LP įgrojusiųjų buvo legendinio kolektyvo nariai. Įdomu, kad iš devynių plokštelėje įrašytų kūrinių vos du yra instrumentinės pjesės. Visos kitos kompozicijos – funk/soul stiliaus dainos, kurias įdainavo Steponas Januška, Viktoras Malinauskas ir keli kiti vokalistai.
Dabartinė D. Pulausko diskografija palyginti gausi (16 albumų) – vien su D.P.G. įrašyti 9 CD ir 2 DVD. 2016 m. Vilniaus knygų mugėje buvo pristatytas rinktinis 2 CD albumas „The Best Of 20 Years“, apibendrinantis visą ligšiolinę D.P.G. veiklą. Pernai pasirodė ir kartu su Veronika Povilioniene įrašytas albumas „Vai kelias, kelalis“, D. P. kompozicijos pateko į du Lietuvos džiazą reprezentuojančius rinkinius: „Note Lithuania: Jazz 2016“ ir „Jazz from Lithuania“.
Asmenybė
Dainių pažįstu daugiau nei 20 metų. Tai kuklus, malonus, tylus, mažakalbis, draugiškas, tačiau principingas, nuolaidžiauti nelinkęs žmogus. Artimiau bendraujant jo veide visuomet matai širdingą šypseną, bet scenoje jis orus, santūrus, susikaupęs, visas muzikoje. Savo charakterio bruožų, asmens ypatybių pats D. P. nekomentuoja. Tad lai prabyla jo bendražygiai.
Valerijus Ramoška: „Talentingas kompozitorius, reiklus sau ir kolegoms, žinantis, kaip siekti savo tikslo, produktyvus darboholikas, atsakingas, doras, sąžiningas, pareigingas žmogus. „V.Ramoška – bene žymiausias Lietuvos džiazo trimitininkas, su Dainiumi grojęs gerokai anksčiau, nei susibūrė D.P.G. Dviejų muzikų partnerystė įamžinta albume „Parallel Lines“(2000 m.), kurį jie įgrojo duetu.
Tarptautinio festivalio „Kaunas Jazz“ sumanytojas Jonas Jučas: „Tai duoto žodžio besilaikąs žmogus. Reiklus perfekcionistas. Kūrybingiausias džiazo kompozitorius ir atlikėjas.“ 1997 m. būtent„Kaunas Jazz“ leidybinė grupė išleido debiutinį D.P.G. albumą „Penetration“. Keli fragmentai iš šio albumo tapo nuolatiniais „Kaunas Jazz“ šaukiniais. 2016 m. iš J.Jučo rankų Dainius priėmė prestižinį „Kaunas Jazz Award“. Iki tol šį apdovanojimą pelnė vien užsienio džiazo garsenybės...
Kūryba, koncertai, įrašai... Laisvo laiko Dainiui nedaug telieka, tad apie laisvalaikį džiazmenas kalba lakoniškai: „Turiu vasarnamį Vievyje, mėgstu dirbti įvairius darbus (ypač su medžiu), visą namą esu apkalęs ir grindis sudėjęs, prižiūriu jį iki šiol. Man tai – geriausias poilsis. Mėgstu fotografuoti.“
Kritikai apie D.P.G.
D.P.G. koncertinės trasos jau apraizgė keturis žemynus. Grota daugiau nei 30 valstybių, dalyvauta 130 tarptautinių festivalių. Grupei ir jos lyderiui publika plojo ne tik bemaž visoje Europoje, JAV bei Kanadoje, bet ir tolimose, mums egzotinėse šalyse – Kinijoje, Indonezijoje, Indijoje, Japonijoje, Malaizijoje, Pietų Korėjoje, PAR, Etiopijoje, Egipte bei kitur.
Užsienyje Dainius Pulauskas Group koncertuoja ženkliai dažniau nei Lietuvoje, todėl nėra keista, kad ir kritinių vertinimų daugiau yra „iš ten“. Pateiksiu vos kelis, būdingiausius.
„Galingas moderniojo džiazo pulsas“,– taip D.P.G. apibūdino Suomijos džiazo kritikas Risto Haapsamo.
„Pianistas D. Pulauskas su grupe kuria geriausią, koks begali būti, „fusion“. Jų muzikinės raiškos įvairovė svaiginanti. Tai nutrūktgalviškų svingavimų ir ritmų kūlversčiai ir – pats tikriausias, nėmaž nepagražintas džiazas. Grupės vadovas Pulauskas ir jo draugai yra puikūs aranžuotojai. Jų tiksliai suplanuotose aranžuotėse visada lieka vietos improvizacijoms. Jau seniai buvau begirdėjęs tokius talentingus džiazo meistrus“, – rašė švedas Bo Levenderis.
Leifas A. Janssonas, Švedija:„Ši muzika priklauso moderniam „fusion“, gana retai pasitaikančiai jo ekspresyviajai atmainai. Kai kada ji skamba kaip pašėlęs bibopas, vietomis kaip trapus Erico Satie valsas, kuris vėliau susilieja su mambo ritmu, priverčiančiu ne itin rafinuotą publiką pradėti šokti...Grupės lyderio muzika dažnai buvo lyriška ir melodinga. Mišriai publikai ji tikrai patiko.“
Prestižinėje interneto svetainėje Allaboutjazz.comMelas Huangas rašo:„Unikalus sekstetas savąja muzika užsitikrina išskirtinę vietą progresyviojo Europos „fusion“ džiazo scenoje.“
Apibendrinant drąsiai galima teigti, kad kritikai vienbalsiai liaupsina D.P.G. Tiesa, kažkuris rašė, kad scenoje nė vienas neprilygstamai grojančios grupės narių... nesišypso.
Įvertinimai
Be aukščiau minėtų apdovanojimų dera paminėti dar kelis. 1998-aisiais Dainius pelnė „Bravo“ statulėlę (kaip geriausias Lietuvos džiazo muzikas). Pirmas ir iki šiol vienintelis. 2000 m. jamįteiktas Birštono džiazo festivalio, o 2010-aisiais – „Vilnius Jazz“ pagrindiniai prizai. 2001 m. D.P.G. gavo Lietuvos muzikų sąjungos įsteigtą „Auksinio disko“ apdovanojimą, o už šalies džiazo sklaidą kolektyvas buvo pagerbtas Lietuvos instituto apdovanojimu „LT tapatybė 2004“.
Dainiaus Pulausko ir jo grupės kūrybinė veikla tapo tarptautinės sėkmės, brandos ir nekintamo pastovumo etalonu. Lietuvos džiazui tai suteikė visiškai naują dimensiją. Esu tikras, kad vien talento, profesinės meistrystės bei patirties tam vargiai bepakaktų. Šioje plotmėje svarbu dar ir nuoseklumas, atkaklumas bei paprasta žmogiška kantrybė. Akivaizdu, kad visa tai daugiau nei būdinga Dainiui ir jo komandai. O tai yra tolesnės sėkmės garantas.
