Diskusijos atspirtimi tapo 2022 metais publikuotas ir Lietuvos kultūros tarybos inicijuotas tyrimas, kurį galima peržvelgti čia. Jame nustatyta, kad Lietuvoje šiuo metu dirba 10 700 menininkų, 41 proc. gauna iki 300 per mėnesį ir tik 6,6 proc. gauna nuo 900 iki 1200 eurų per mėnesį, kas yra mažiau nei vidutinis atlyginimas.
Išsakyta ne viena idėja
Diskusijos dalyviai įsitikinę – sprendimų yra įvairių. Pasak E.G.Bogdanienės, pirmiausia reikėtų sutvarkyti menininkų atlygį. Ji pasirėmė Suomijos pavyzdžiu: „2021 metais suomių meno asociacijos susėdo kartu su Kultūros ministerija ir pasirašė susitarimą. Jame visi muziejai, imantys pinigus už bilietus, privalo sumokėti menininkams, kurių darbus eksponuoja.“
„Tą patį bandome padaryti per LATGA. Yra autorinių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 3-ioji dalis, kurioje labai aiškiai parašyta, kad menininkas, eksponuojantis savo kūrinį parodoje, privalo gauti atlygį. Įstatymas yra, bet ar mes jo laikomės?“ – svarstė E.G.Bogdanienė.
Procentas kultūrai nuo rekonstruojamų ir statomų pastatų sąmatos, E.G.Bogdanienės teigimu, taip pat galėtų prisidėti prie geresnio menininkų gyvenimo: „Apie tai taip pat kalbama labai daug, jau nemažai padaryta žingsnių, o prieš septynerius metus jau buvo prieita prie galimybės pakeisti įstatymą, deja, buvo sustota. O tai, kad jau turime pasirašytus memorandumus su savivaldybėmis, nieko nereiškia. Aišku, tai yra geriau negu nieko, bet kol nebus tos nuostatos įstatyme, tai mes ir neturėsime rezultato. Buvome susitikę su gerbiamu aplinkos ministru Simonu Gentvilu, kalbėjome apie tai ir jau matosi kažkokie probėgšmiai, kad architektūros įstatymas galėtų pasikeisti. Žinoma, tą aktyviau turėtų daryti ir Kultūros ministerija, juolab kultūros ministras taip pat priklauso tai pačiai partijai“, – tęsė E.G.Bogdanienė.
„Jūs čia jau pradedate politikuoti apie partijas ir bandote piešti neva būtų visiška dykuma ir niekas nebūtų daroma“, – reagavo kultūros ministras.
Pasak S.Kairio, muziejai mato šią problemą ir skiria menininkams atlygį. Visgi, jo požiūriu, situacijos yra skirtingos: „Patiems menininkams yra naudinga sulaukti dėmesio, kuris padės jų tolesnei karjerai. Kita vertus, meno kūriniai eksponuojami ne tik muziejuose, bet ir viešbučiuose. Jeigu tas procentas kultūrai taps aktyvus ir turės gerą rezultatą, tai keis situaciją. Galbūt taip mąstydami nueisime ir iki architektūros – galbūt jos autoriui taip pat turi būti skiriamas dėmesys? Tai yra sudėtinga diskusija įtraukiant ne tik kultūros sektoriaus atstovus.“
Diskusijos metu A.Pakarklytė iškėlė stipendijų klausimą: „LKT galėtų transformuoti savo turimą stipendijų struktūrą ir įgyvendinti Skandinavijos šalyse labai populiarią priemonę – darbo stipendijas. Bet reikėtų išsamių diskusijų su pačių kūrėjų bendruomene, nes neaišku, ar jie sutiktų sumažinti savo darbo sutartis iki 0,25 etato, kad gautų vidutinio atlygio stipendiją. Čia neturiu atsakymo. Tarp mano pažįstamų yra labai skirtingų menininkų, vieni iš jų yra PVM mokėtojai, o kiti toje dramatiškoje grupėje, uždirbančių iki 300 eurų už kūrybą.“
Savivaldybės turėti skirti daugiau dėmesio kultūrai
A.Pakarklytė išryškino, kad daugiau dėmesio kultūrai galėtų skirti savivaldybės: „Jau netrukus LKT pristatys 2022 metų savivaldybių kultūros indekso rezultatus. Šiai diskusijai aktualus vienas aspektas. 28 savivaldybės turi priemonių stipendijoms, menininkų apdovanojimams ar premijoms. Tačiau 2022 metais savivaldybės skyrė tik 300 tūkst. eurų. Didžiausią investiciją iš jų padarė Klaipėda su 85 tūkst. eurų. Lyginant šią dalį su tuo, kas yra paskirstoma LKT stipendijų konkursuose, čia yra kruopelė ir Himalajai. Man kyla klausimas, ar savivaldybėms rūpi menininkas?“
„Su savivaldybėmis yra įdomių atvejų, – į klausimą reagavo S.Kairys. – Kultūros ministerija baigia apvažiuoti visas Lietuvos savivaldybes. Kaip tik vakar grįžau iš Šakių, Kudirkos Naumiesčio, Jurbarko. Viskas be galo priklauso nuo vietos valdžios įsitikinimų, nes įstatymas savivaldybes verčia rūpintis tik etnokultūra. Mūsų pagrindinis darbas yra uždegti savivaldybes, kad jos suvoktų kultūros reikšmę bei suprastų, kaip ją būtų galima panaudoti socialinių problemų sprendimui, geresniam miesto ar miestelio pozicionavimui. Džiugu, kad matosi ir proveržio. Štai pasiskaitę LKT tyrimą ir supratę, kad jų rodikliai apačioje, tauragiškiai susirūpino.“
S.Kairys įsitikinęs, kad ypač svarbios regioninės kultūros tarybos: „Visas jų mechanizmas yra sudarytas taip, kad kultūros raida vystytųsi tolygiai, bet nuo to kenčia savivaldybės, kurios skiria didelį dėmesį kultūrai.“
„Kartais linkstama matyti vargą, bet nematyti galimybių“
Ministras priminė ir kitas, jau įgyvendintas, iniciatyvas, kaip antai socialinis receptas, kultūros pasas, „Dizaino sparnai“. „Kartais linkstama matyti vargą, bet nematyti galimybių“, – komentavo S.Kairys.
Kalbėdamas apie menininkus, kurie atsiduria bėdoje, S.Kairys tikino, kad, priešingai nei kitose šalyse, Lietuvoje yra siūloma socialinė apsauga. Pasak jo, už menininkus yra mokamas PSD, VSD bei prastovos: „Prie esminių valstybės garantijų ir išmokų, kiekvienam su ekonominiais sunkumais susiduriančiam menininkui Kultūros ministerija 3 mėnesius moka virš 900 eurų kas mėnesį. Tai yra didelė paskata ir ne kiekvienas sektorius turi tokią socialinės apsaugos sistemą.“
2023 metais buvo išmokėta 180, 2022 metais – beveik 230 prastovų, sakė S.Kairys.
Visą diskusiją žiūrėkite 15min.
