Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Detektyvo žanro klasikei Agathai Christie – 130: nuo karo seselės iki vienos pirmųjų banglentininkių

Lygiai prieš 130 metų, 1890-ųjų rugsėjo 15 dieną Devono grafystėje, Torki mieste, gimė viena žymiausių pasaulio rašytojų tapsianti Agatha Christie. Skaitytojams padovanojusi tokius visiems puikiai atpažįstamus veikėjus, kaip Erkiulis Puaro bei Mis Marpl, rašytoja tapo viena geriausiai perkamų autorių literatūros istorijoje.

Visame pasaulyje parduota beveik 4 milijardai kopijų Agathos Christie knygų, o autorės romanai išversti į daugiau kalbų nei bet kurio kito rašytojo kūryba, rašo historyextra.com. Kas gi buvo toji Agatha Christie?

Agatha Mary Clarissa Miller gimė viduriniosios klasės šeimoje. Jos tėvas, Frederickas Alvah Milleris, buvo brokeris iš Niujorko, o mama, Clara Boehmer, buvo karininko dukra. Jauniausia šeimoje Agatha turėjo seserį Margaret ir brolį Louis.

Agatha augo apsupta pasakų ir istorijų. Mama mergaitei nuolat sekdavo pasakas bei istorijas prieš miega, vyresnė sesuo taip pat užsiimdavo kūryba.

Ji svajojo tapti dainininke, tačiau suprato, kad jos balsas nėra pakankamai stiprus, jog iš to pragyventų.

Pati Agatha skaityti išmoko būdama penkerių metų, paskutiniame XIX a. dešimtmetyje. Jos brolis ir sesuo buvo išsiųsti mokytis į mokyklas, o būsima rašytoja iki paauglystės buvo mokoma namuose. Mokytojų vaidmenį užėmė mergaitės tėvai. Agathai labai patiko skaityti, rašyti poeziją bei groti muzikos instrumentais.

1977 metais publikuotoje rašytojos autobiografijoje ji teigė, kad jos vaikystė buvo „labai laiminga“. Vis dėlto 1901 metais mergina neteko tėvo po to, kai šis patyrė kelis infarktus.

1902 metais Agatha oficialiai pradėjo mokytis Panelės Guyer mergaičių mokykloje, o 1905 metais persikėlė gyventi į Prancūziją, kur tęsė mokslus net trijose skirtingose Paryžiaus mokyklose. Mokydamasi Paryžiuje ji svajojo tapti dainininke, tačiau suprato, kad jos balsas nėra pakankamai stiprus, jog iš to pragyventų.

Po penkerių metų grįžusi į Angliją Agatha pradėjo rašyti savo pirmą apsakymą „Jo sapnų namas“, tačiau jis taip ir nepasirodė iki 1926 metų. Rašytoja savo trumpus tekstus leidėjams siuntė dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą, tačiau visi jos apsakymai būdavo atmetami.

VIDEO: „Nusikaltimų karalienės“ Agathos Christie gyvenimas: nuo vienos pirmųjų banglentininkių iki niekada neišaiškinto mįslingo dingimo

Meilė karo metu

1914 metais Agatha ištekėjo už karininko Archibaldo Christie. Lankydamasi šokiuose 1912 metais Agatha susipažino su Karališkojo aviacijos korpuso karininku Archibaldu Christie. Jiedu greitai pamilo vienas kitą, tačiau vestuvių kurį laiką teko palaukti. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Archibaldas buvo išsiųstas į Prancūziją, o Agatha tapo Raudonojo Kryžiaus savanore ir darbavosi ligoninėje Turki mieste. Vėliau šį seselės darbą rašytoja įvardino kaip vieną labiausiai ją praturtinusių patirčių.

Pora susituokė 1914 metais per Kūčias Emanuelio bažnyčioje Bristolyje – Archibaldas tuo metu atostogavo. Jų medaus mėnuo buvo trumpas – į tarnybą karininkas turėjo grįžti jau gruodžio 27 dieną. Ankstyvą šeimos santuokinį gyvenimą sutrikdė karas. Vyras ir žmona vienas kitą galėjo išvysti tik itin retomis progomis.

Illustrated London News Ltd/Mar/Agatha Christie su dukra Rosalinda 1924 metais.
Illustrated London News Ltd/Mar/Agatha Christie su dukra Rosalinda 1924 metais.

Tačiau 1918-ųjų sausį jie grįžo vienas pas kitą ilgam. Archibaldas gavo paaukštinimą ir persikėlė į Londoną. Kai tų pačių metų lapkritį baigėsi karas, jis Londone pradėjo dirbti finansininku, o 1919 metų rugpjūtį porai gimė dukra Rosalinda.

Pirmosios publikacijos

Kaip jau minėta, Agatha Christie rašyti pradėjo dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą, tačiau būtent karo metais moteris ėmėsi kurti detektyvines istorijas. Jos pirmasis romanas „Mįslingas nutikimas Stailze“ buvo parašytas jau 1916 metais, tačiau dienos šviesą knyga išvydo tik po ketverių metų. Būtent šioje knygoje skaitytojams pristatytas žymusis Erkiulis Puaro.

Antrasis A.Christie romanas „Slaptasis priešininkas“ buvo publikuotas 1922 metais. Skaitytojai ir recenzentai jį palankiai priėmė. Tais pačiais metais Archibaldas gavo užduotį Britų imperijos valdose reklamuoti parodos, skirtos imperijai, atidarymą. Didžiąją Britaniją ir jos kolonialistinį įvaizdį reprezentuojanti paroda turėjo atsidaryti Londone 1924 metais.

Kartu su vyru į reklamines keliones vyko ir Agatha. Pora apsilankė net Havajuose – tikėtina, kad jie tapo vienais pirmųjų Europos gyventojų, įvaldžiusių plaukimą banglentėmis. Išliko kelios nuotraukos, kuriose rašytoja įamžinta kartu su banglente.

Kelionių metu rašytoja sekėsi įkvėpimo. Jos kasdienybė tapo pagrindiniu įkvėpimu. Asmeninės patirtys A.Christie leido kurti daug įdomesnes mizanscenas savo romanams, taip pat leido kurti žavingesnius veikėjus. Pagrindiniai herojai, įtariamieji ir netgi bestseleriuose sutinkamos aukos būdavo beveik išskirtinai tikrame gyvenime sutikti žmonės. Moteris yra prasitarusi, kad netgi žymųjį Puaro ji parašė įkvėpta dviejų žmonių.

Mįslingas dingimas

Vienas įdomiausių rašytojos gyvenimo nutikimų buvo mįslingas dingimas 1926 metais. Kokios buvo jo aplinkybės?

1926-ieji A.Christie buvo itin sunkūs. Tais metais mirė rašytojos motina, su kuria itin glaudžius ryšius moteris palaikė iki šios gyvenimo galo. Taip pat autorės vyras netikėtai pranešė, kad ją palieka dėl kitos moters. Apstulbinta šių įvykių A.Christie išėjo iš namų palikdama raštelį, kad keliauja viena į Jorkšyrą.

Rašytoja teigė neprisimenanti, kas jai nutiko ir viešai niekada nekomentavo savo dingimo.

Tačiau kitą dieną moters mašina buvo atrasta netoli kreidos kasyklos, buvusios vos kelios mylios už jos namų. Taip įsiplieskė visą šalį įtraukusi rašytojos paieška. A.Christie nuotraukos buvo tiražuojamos žiniasklaidoje, pradingusios rašytojos paieška pasiekė net „The New York Times“, o žurnalistai nepaliaudami spekuliavo, kas gi nutiko mėgstamai autorei.

Po intensyvių paieškų, praėjus 11 dienų nuo A.Christie paskelbimo dingusia, ji buvo rasta Harogeite esančiame viešbutyje. Čia moteris įsiregistravo savo vyro naujosios pasijos, meilužės Theresos Neele vardu. Rašytoja teigė neprisimenanti, kas jai nutiko, ir viešai niekada nekomentavo savo dingimo. Manoma, kad rašytoją užklupo amnezija, tačiau nepaisant aibės policijos, spaudos ir Agathos šeimos narių spėlionių, tikėtina, kad niekada taip ir nesužinosime, kas jai anuomet nutiko.

Vis dėlto ši dingimo drama pasitarnavo A.Christie, kaip detektyvinių istorijų autorės, reputacijai ir suteikė rašytojai žinomumo.

Nauja meilė ir tolimesnė karjera

1928 metais Agatha parašė vieną žymiausių romanų „Mėlynojo traukinio paslaptis“. Taip pat šiais metais ji pagaliau oficialiai išsiskyrė su savo vyru.

Po poros metų rašytoja apsilankė archeologinių tyrinėjimų srityje Ūre, greta Bagdado. Čia Agatha susipažino su beveik 14 metų už save jaunesniu archeologu Maxu Mallowanu. Pora susituokė praėjus vos pusei metų nuo jų pirmo susitikimo, 1930-ųjų rugsėjį.

Illustrated London News Ltd/Mar nuotr./Agatha Christie su antruoju vyru Maxu Mallowanu.
Illustrated London News Ltd/Mar nuotr./Agatha Christie su antruoju vyru Maxu Mallowanu.

Rašytojos nauji romanai nestokojo populiarumo. Ketvirtajame dešimtmetyje ji sukūrė žymiuosius romanus „Žmogžudystė Rytų eksprese“ (1934), „Mirtis ant Nilo“ (1937), „Susitikimas su mirtimi“ (1938).

1939-aisiais prasidėjus Antrajam pasauliniam karui rašytoja tapo University College London (UCL) ligoninės Londone vaistinės savanore. Čia ji sužinojo daug įvairios informacijos apie vaistus ir nuodus. Šią informaciją rašytoja vėliau panaudojo savo kriminaliniuose romanuose.

Moteris romanus rašė ir po Antrojo pasaulinio karo. 1956 metais A.Christie buvo apdovanota Britanijos imperijos komandoro ordinu už nuopelnus literatūrai. 1968 metais jos vyrui buvo suteiktas riterio statusas už jo archeologinius tyrinėjimus. Britanijos imperijos ordino komandore dama taip pat už nuopelnus literatūrai rašytoja tapo 1971-aisiais. Titulus suteikė Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II.

Link gyvenimo pabaigos A.Christie buvo parašiusi daugiau nei 70 detektyvinių romanų bei apsakymų. Tiesa, autorė rašė ne vien detektyvines istorijas, jos bibliografijoje – ir romantinės istorijos, tokios, kaip pasislėpus po Mary Westmacott slapyvardžiu parašyti „Nebaigtas paveikslas“ (1934) ar „Dukters duktė“ (1952), ir pjesės. Vis dėlto A.Christie sėkmė rašant detektyvinius ir kriminalinius romanus jai pelnė „Detektyvų karalienės“ bei „Nusikaltimų karalienės“ titulus.

A.Christie sveikata prastėti pradėjo 1970-aisiais. Rašytoja mirė 1976-ųjų rugsėjo 12 dieną savo namuose Oksfordšyre. Mirties priežastimi tapo senatvė. Paskutinis rašytojos romanas „Mieganti žmogžudystė“ buvo publikuotas jau po rašytojos mirties, 1976-ųjų spalį.

Agata Christie kūrinių adaptacijos ir naujos žanro taisyklės

A.Christie kūryba yra gana gausiai ekranizuojama. Net 6 rašytojos knygos tapo pilnametražiais filmais, 18 romanų buvo adaptuoti televizijai. BBC ekranizavo 10 autorės apsakymų ir sukūrė televizijos šou „Agathos Christie valanda“, o žinomiausios jos kūrinių adaptacijos yra serialai „Puaro“ bei „Mis Marpl“.

Nors kūrinių ekranizacijų ir kitokių adaptacijų – apstu, jos giminaičiai, kuriems priklauso rašytojos kūrinių autorinės teisės, atidžiai prižiūri tai, kaip naudojamasi autorės kūryba. Pati autorė teigė, kad kai kurie kūrinių perdarymai ją neramino ir labai liūdino, „suteikdami per daug širdies skausmo“.

Šiandien sutariama, kad svarbiausias A.Christie romanų pasiekimas yra žmogžudystės detektyvo (angl. murder mystery) žanro atsiradimas. Kai A.Christie pradėjo rašyti tekstus, detektyvo žanras toli gražu nebuvo toks populiarus, kokiu yra šiandien. Nors rašytojos sukurtos detektyvinės istorijos nebuvo pirmosios – Edgaras Allanas Poe ir, žinoma, Arthuras Conanas Doyle'is detektyvines istorijas rašė kur kas anksčiau, – iki jos neegzistavo jokios žanrinės taisyklės ir konvencijos.

Būtent A.Christie romanuose atsirado tarsi taisyklė, kad sprendžiant nusikaltimą visi įtariamieji turi atsirasti vienoje vietoje kokioje nors uždaroje patalpoje, idant paslaptį išsiaiškinti siekiantis detektyvas turėtų galimybę pabendrauti su kiekvienu įtariamuoju.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?