Laureatė buvo paskelbta per ceremoniją Londonderyje Šiaurės Airijoje.
„Vertinimo komisija mano, kad jos darbas išsiskiria sudėtingu ir drąsiu vaizdų ir objektų derinimu labai mistinėje aplinkoje“, – sakoma premijos partnerių – Tate'o (Teito) muziejų – pranešime spaudai.
Jauna airių aktorė Saoirse Ronan, kuri vaidino 2007 filme „Atpirkimas“ (Atonement), įteikė 35 metų L.Prouvost šią 25 tūkst. svarų premiją.
„Nesu pasirengusi, visai to nesitikėjau“, – sakė laureatė.
„Keturi nuostabūs menininkai čia, su manimi ... Galvojau, kad negaliu būti aš, buvau tikra, kad tai ne aš. Tad ačiū visiems. Ačiū, kad priėmėt mane, ... prancūzę, jaučiuosi priimta Jungtinės Karalystės“, – pridūrė ji.
„Buvau čia pusę savo gyvenimo. Mano vaikinas yra pusiau britas ir mano duktė yra ir prancūzė, ir britė. Tikrai ši šalis leido man augti“, – sakė menininkė.
Minima premija Britanijoje yra unikali tuo, kad kelia debatus tarp žmonių, kurie paprastai nesidomi menu, o jos žinomumą didino ir tokie britų menininkai kaip Damienas Hirstas ir Tracey Emin.
Keturi šiemetiniai nominantai sukūrė tipiškai eklektišką kolekciją šių metų Turnerio premijos parodai Londonderyje. Pirmą kartą paroda buvo surengta už Anglijos ribų.
Daugelis lankytojų krapštėsi galvas dėl Tino Sehgalo (Tino Segalo) darbo „This is Exchange“ – tuščio kambario, kur svečiams pasiūloma truputis pinigų, kad jie pasikalbėtų apie rinkos ekonomiką.
Šiame vizualiniame darbe, kuriame daug greitų ištraukų ir montažo, rodomas meno kūrinys, kurį sukūrė L.Prouvost išgalvotas senelis ir kurį jo žmona naudoja namų ruošoje. Darbas simbolizuoja tai, kad menininkai dažnai negali kontroliuoti savo produkcijos.
Kitas darbas, Davido Shrigley „Life Model“, vaizduojantis didelį nuogą robotą humanoidą, kuris mirksi ir kartkartėmis nusišlapina, buvo įvertintas kaip pernelyg įžeidžiantis kai kurioms atvykusioms moksleivių grupėms.
Įprasčiausia iš šio ketvertuko yra iš Ganos kilusi ir portretus kurianti Lynette Yiadom-Boakye, kuri yra pirmoji juodaodė moteris, patekusi į šios premijos nominantų „trumpąjį“ sąrašą.
Tačiau didžiausią įspūdį teisėjams padarė L.Prouvost menininko frustracijų studija.
Šiame vizualiniame darbe, kuriame daug greitų ištraukų ir montažo, rodomas meno kūrinys, kurį sukūrė L.Prouvost išgalvotas senelis ir kurį jo žmona naudoja namų ruošoje. Darbas simbolizuoja tai, kad menininkai dažnai negali kontroliuoti savo produkcijos.
Ši vaizdo instaliacija yra atsakas menininkui Kurtui Schwittersui, o pavadinimas „Wantee“ yra užuomina apie K.Schwitterso merginą, kuri dažnai klausdavo „Want tea?“ (angl. „Norit arbatos?“).
Vertinimo komisijos nariai pavadino instaliaciją „netikėtai jaudinama“ ir pridūrė, kad menininkė „vedasi žiūrovus į vidinį pasaulį, paminėdama vaizdų srautą postinterneto amžiuje“.
Premiją 1984 metais įkūrė Londono Tate'o galerija, 19-ojo amžiaus dailininko J.M.W.Turnerio (Dž.M.V.Ternerio), kuris norėjo įsteigti apdovanojimą jaunesniems menininkams, garbei.
Į šią premiją gali pretenduoti bet koks šiuolaikinis menininkas, kuris yra jaunesnis nei 50 metų amžiaus ir kuris nėra miręs, be to, dirba ar yra gimęs Britanijoje ir yra vertinamas už pastarųjų 12 mėnesių darbą.
Anksčiau būdavo ir prieštaringai vertinamų nominuotų darbų, pavyzdžiui, T.Emin 1999 metų „My Bed“ – sujaukta lova, pilna degtinės butelių, panaudotų prezervatyvų ir nešvarių apatinių. Tačiau prieštaringi vertinimai pamažu nuslopo, nes šiuolaikinis menas tapo labiau įprastas.
