Netradicinė, litvakų ir Izraelio muzikinės kultūros atodangomis pažymėta programa tapo atspirtimi pokalbiui su Šv. Kristoforo kamerinio okrestro meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu Modestu Barkausku, kuris mielai pasidalino programos sukūrimo aplinkybėmis bei papasakojo apie savąsias muzikines inspiracijas.
– Kaip gimė Šv. Kristoforo kamerinio orkestro pažintis bei bendradarbiavimas su Izraelio kompozitorių sąjunga?
– Prieš kelerius metus Šv. Kristoforo kamerinis orkestras lankėsi Izraelyje. Mūsų pasirodymui konkurso būdu buvo atrinkti nauji kūriniai, kuriuos gavome iš Izraelio kompozitorių sąjungos. Susidarė nemaža programa, o artėjantiems rugsėjo koncertams iš jos atrinkome tik keletą, sujungiant šiuolaikinius Izraelio kompozitorių kūrinius su litvakų kompozitorių kompozicijomis.
– Prašau, pristatykite rugsėjo koncertų programą. Kas sąlygojo jos pasirinkimą?
– Koncerto programos pasirinkimą sąlygojo įdomūs, gerai parašyti kūriniai. Keli į programą įtraukti kompozitoriai turi tiesioginių ryšių su Lietuva. Štai kad ir šiuolaikinio kompozitoriaus Olego Bogodo močiutė gyvena Vilniuje, Karoliniškėse. O.Bogodas yra parašęs koncerte skambėsiantį kūrinį „Jeruzalės Lietuva“. Jame juntama Holokausto tematika, kartu persipinanti su šokio elementais bei skirtingomis nuotaikomis. Taip pat atliksime ir amerikiečio George‘o Gershwino muziką, kurio žydų kilmės prosenelė yra kilusi iš Lietuvos, dėl to šį kompozitorių galima sieti su litvakų muzika.
Litvakų muzikai taip pat atstovaus miuziklo „Velnio nuotaka“ muzikos autorius Večislavas Ganelinas. Mažai kas žino, jog jis yra puikus instrumentinės muzikos kompozitorius. Koncerte atliksime jo kūrinį „Apropos“, kurio keturiose dalyse juntami skiritngi charakteriai, girdimos džiazo bei baroko muzikos intonacijos. Kito žymaus programoje skambėsiančio amerikiečių kompozitoriaus – Aarono Coplando tėvai yra kilę iš Lietuvos, jo tėvo pavardė buvo Kaplanas. Koncerte taip pat skambės šiuolaikinių kompozitorių Igorio Galperino bei Boriso Pigovato kūriniai, kurie yra labai spalvingi, kupini raudos ir žydų muzikos elementų. Bendrai tariant, koncerte skambės originali žydiška bei litvakiška muzika išskirtinai styginių orkestrui.
– Kuo išskirtinės žydų ir litvakų muzikos kompozicijos, lyginant su kitų šalių autoriais?
– Manau, jose vis tik slypi tautos istorija bei išskirtinis muzikos koloritas.
– Koks Jūsų santykis su žydiška muzika? Ar jau yra tekę atlikti panašaus pobūdžio kūrinius?
– Taip, jau yra tekę atlikti žydų kompozitorių kūrinius. Ypač pabrėžčiau bendradarbiavimą su prieš kelerius metus Anapilin išėjusiu Anatolijum Šenderovu. Galbūt jo muzika nėra tiesiogiai žydiška, tačiau sąsajos bei muzikos pojūtis tikrai jaučiasi. Šiais metais minint Holokausto 80-metį kartu su orkestru ir kitais atlikėjais atliksime kompozitoriaus Jievaro Jasinskio ir idėjos autoriaus, senoviniais hebrajų instrumentais šofarais grojančio Tado Daujoto kūrinį „Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“, kuria kadais buvo vadinamas Vilnius. Holokausto 80-mečiui skirtą simfoniją visuomenei planuojama pristatyti 2021 m. rugsėjo 23 d., minint Lietuvos žydų genocido dieną labai ypatingoje vietoje – Vilniaus geto kaimynystėje esančiame LR Prezidentūros kieme.
Taip pat išskirčiau ir 2018 m. balandžio 19 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje vykusį koncertą, skirtą Izraelio 70-osioms nepriklausomybės metinėms. Kartu su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru atlikome žydų kilmės kompozitorių kūrinius. Koncerte įvyko Izraelio kompozitoriaus Ayalo Adlerio kūrinio „Circular Breathing“ premjera. Kūrinį kompozitorius sukūrė specialiai Šv.Kristoforo kameriniam orkestrui.
– Kokie kiti projektai laukia Šv. Kristoforo kamerinio orkestro netolimoje ateityje?
– Jau minėtąją „Simfoniją iš Šiaurės Jeruzalės“ ketiname pristatyti visoje Lietuvoje. Taip pat šių metų spalio 15 d. Vilniaus rotušėje įvyks mūsų sezono atidarymo koncertas, kuriame skambės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro kompozitorių konkurso laureatų kompozicijos. Labai džiaugiuosi, jog pirmą kartą organizuojamas konkursas susilaukė didelio susidomėjimo. Specialiai šiam konkursui sukurtus kūrinius atsiuntė kompozitoriai iš daugiau nei dvidešimties pasaulio šalių: nuo Japonijos ir Izraleio iki Lenkijos ir Didžiosios Britanijos.
– Ką perėmėte iš buvusio Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovo prof. Donato Katkaus? Kuo panaši ir kuo skirtinga jūsų Šv. Kristoforo kamerinio orkestro vizija?
– Iki man perimant orkestro meno vadovo ir vyriausiojo dirigento batutą, orkestras jau turėjo begalę tradicijų, tad man beliko jas tęsti. Viena svarbiausių tradicijų laikau lietuvių lietuvių muzikos atlikimą ir populiarinimą. Šis orkestras yra dažnas pirmasis premjerinių kūrinių atlikėjas ir turbūt nedaugelis orkestų Lietuvoje gali tuo didžiuotis. Kita tradicija laikau bendravimą su publika. Žmonės yra įpratę matyti maestro Donatą Katkų energingą, šmaikštų, pokštaujantį, todėl ir man yra nesvetima ši pusė. Bendrauti su publika visada yra labai sveika bei malonu ir tai užmezga ypatingą ryšį koncertų metu. Tad stengiuosi perimti tokius maestro bruožus ir tęsti jo pradėtas tradicijas. Taip pat pabrėžčiau ir orkestro programų lankstumą, kadangi orkestras atleika tiek profesionaliąją, tiek populiariąją, džiazo muziką.
– Kokie įsimintiniausi pastarųjų metų projektai?
– Būta daug projektų. Labiausiai įsiminė praėjusių metų spalio 8 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje įvykęs koncertas, skirtas Japonijos diplomato Čiunės Sugiharos veiklos Kaune 80-mečiui ir jo 120-mečiui pagerbti. Jo metu pirmą kartą savo istorijoje orkestras ir solistai grojo būdami skirtingose pasaulio šalyse, nuotoliniu būdu. Išskirčiau ir šių šių metų liepos 15 d. vykusį Krzysztofo Pendereckio atminimo vakarą, kuriame skambėjo jo vardo konkurso kompozitorių kūriniai bei paties K.Pendereckio Simfonijetė styginių orkestrui. Pastaroji yra stilistiškai labai įdomi bei naudinga orkestrui savo štrichuote, artikuliacija bei grojimo būdais. Taip pat neseniai baigėme turą po Lietuvą su roko grupe „Colors of Bubbles“. Tad sakyčiau, jog skirtingų žanrų muzika orkestrą kitų tarpe labai išryškina.
– Papasakokite plačiau apie savo profesinę asmenybę. Kokią muziką Jums mieliausia atlikti?
– Man mieliausia yra lietuviška muzika. Jaučiu pareigą atlikti lietuvių kompozitorių kūrinius.
Man mieliausia yra lietuviška muzika. Jaučiu pareigą atlikti lietuvių kompozitorių kūrinius.
– Savo muzikinį kelią pradėjote gana vėlai. Tik paauglystėje įstojote į Šiaulių konservatoriją (dabartinę Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnaziją) mokytis chorinio dirigavimo ir vėliau nuosekliai ėjote dirigento keliu. Ar neknietėjo rankos įvaldyti kokį nors instumentą? Galbūt jau esate įvaldęs?
– Deja, ne. Muzikos pradėjau mokytis labai vėlai ir neturėjau pradmenų bei techninės bazės, reikalingos instrumento įvaldymui. Būtent dėl to teko krypti dirigavimo linkme. Žinoma, fortepijoną įvaldyti teko, tačiau solo instrumentu groti negalėčiau, todėl darbe tenka pasikliauti savo rankomis ir balsu.
– Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijavote profesorių Jono Aleksos ir Juozo Domarko klasėse. Kokias svarbiausias pamokas perėmėte iš jų?
– Iš jų perėmiau savo amato įvaldymą, šios sudėtingos profesijos meistrystę, kuri reikalauja ilgų studijų metų. Net ir dabar, baigęs studijas, aš vis dar mokausi išgirsti bei suvokti naujas partitūras, organizuoti orkestro valdymo procesą.
– Tad dirigavimas yra kaip nuolatinis mokymosi procesas?
– Taip, tai amžinas procesas.
– Kuo būtent Jūsų muzikos studijos pasitarnauja dirigento profesinei meistrystei? Ko galbūt stokojate?
– Nemanau, kad kažko stokoju. Nors mokytis muzikos pradėjau vėlai, mokiausi labai intensyviai ir pavijau bei galbūt net pralenkiau savo kolegas. Mano muzikos pažinimas įvyko vėliau, bet, kita vertus, tai yra geriau, nes jas rinkausi subrendęs ir suprasdamas tai, ką darau ir ko iš to noriu.
– Jūs taip pat diriguojate ir kitiems žymiems Lietuvos orkestrams: Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bei Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestrams, Lietuvos nacionalinės filharmonijos kolektyvams. Kurie orkestrai Jums mieliausi?
– Man patinka diriguoti visiems, nes jie praturtina mano repertuarą, atlieka skirtingų stilių bei žanrų muziką. Teatruose daugiau tenka diriguoti baletus, kurie yra kitokios stilistikos ir kelia kitokius iššūkius nei opera. Taip pat patinka rengti programas su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, kadangi pilna orkestro sudėtis leidžia pajusti spalvinę tembrų įvairovę. Man tai yra atgaiva bei galimybė paįvairinti kamerinio orkestro repertuarą su kita orkestro sudėtimi.
– 2016 m. pelnėte geriausio menininko vardą ir „Auksinį scenos kryžių“ bei laureto diplomą M. Glinkos kapelos festivalyje-konkurse (Sankt-Peterburgas, Rusija), o 2017 laimėjote 3-iąją premiją, bronzinę batutą prestižiniame X tarptautiniame Grzegorzo Fitelbergo dirigentų konkurse (Katovicai, Lenkija). Ką Jums reiškia profesinis pripažinimas, laimėti konkursai?
– Šie laimėjimai yra ilgo darbo įvertinimas, tam tikra sunkaus periodo atskaita, žyma, įrodanti, kad įdėtas triūsas buvo ne veltui. Tai įrodymas, kad esu teisingame kelyje ir paskatinimas eiti pirmyn.