Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ruošia koncertą ant marių kranto, kur istoriją pasakos ne tik nuostabi muzika, šviesos, įspūdingi kostiumai, bet ir į scenografiją įsijungs mėnulis. Spektaklyje dainuos žinomi Lietuvos solistai: Rita Petrauskaitė, Beata Ignatavičiūtė ir Merūnas Vitulskis. Šį didžiulį ir įspūdingą muzikos, šviesų ir istorijų šou kurs talentingi kūrėjai: režisierė Rūta Bunikytė, dirigentas Martynas Staškus, kostiumų dailininkė Kotryna Daujotaitė, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis, vaizdo projekcijų dailininkė Vesta Obolevičiūtė, choreografė Inga Briazkalovaitė. Gros KVMT simfoninis orkestras, diriguojamas maestro Martyno Staškaus, dalyvaus teatro baleto trupės šokėjai.
Apie koncerto programą pasakoja maestro M. Staškus.
– Kaip užgimė šis netikėtas renginio formatas?
– Tai graži Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės Laimos Vilimienės idėja, o mums belieka surengti įstabų reginį elinge ir visa tai kuo gražiau pateikti publikai.
„A la luna“ – muzikos, šviesų ir istorijų šou, kuriame apsijungia dainos iš Sarah’os Brightman repertuaro kūriniai ir populiarioji klasika. Čia išgirsite dainas ir arijas, kuriose apdainuojamas jos didenybė Mėnulis, romantiška naktis ir, žinoma, šiuo paros metu herojų patiriami išgyvenimai. Kai žmogus myli, ilgisi, išgyvena, turi atsisveikinti – iš šių jausmų gimsta daug gražių meno kūrinių.
Tą vakarą į koncerto scenografiją įsijungs ne tik mėnulis, bet ir marios, vakaro gaivus oras, saulėlydis, o gal net lietus... Visos gamtos stichijos leis mums dar įtaigiau pajusti muzikos teksto prasmę, galią ir grožį.
Mėnulis – neatsiejamas romantizmo palydovas. Ne veltui į jį žiūrėdami kūrė garsiausi menininkai, liūdėjo ir rašė eiles poetai, stygas virpino muzikai... Į mėnulį reaguoja net gyvūnai. Mėnulis iššaukia įvairias reakcijas, kaip tarkim, esant mėnulio jaunačiai ar delčiai augalai skirtingai auga. Tad šis gamtos kūnas labai reikšmingas. Tikiu, kad ir muzika grožis šviečiant mėnuliui atsiskleis naujai ir netikėtai.
Beje, mėnulis turi dvi puses – šviesiąją, kurią mes matome, ir nematomą – tamsiąją... Tai atskleisime ir per koncerto herojus: vieni personažai bus šviesūs arba gerieji, kiti – tamsūs arba blogi. Vystysis netgi jų kova. Visa tai atsispindės kūriniuose.
– Papasakokite apie muzikos, šviesų ir istorijų šou „A la luna“ dramaturgiją?
– Koncerte pristatomi atskiri kūriniai, kuriuos apjungs bendra dramaturginė linija kuriama režisierės Rūtos Bunikytės. Šis teatralizuotas koncertas – tarsi mini spektaklis: dainuos žinomi solistai – Rita Petrauskaitė, Beata Ignatavičiūtė ir Merūnas Vitulskis, baleto artistus atskleis choreografės Ingos Briazkalovaitės sumanymai. Kūrybinėje komandoje ir kostiumų dailininkė Kotryna Daujotaitė, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis, vaizdo projekcijų dailininkė Vesta Obolevičiūtė. Muzikos, šviesų ir istorijų šou „A la luna“ įtrauks ir KVMT simfoninį orkestrą bei pianistą Mindaugą Balčiūną. Laukia labai spalvingas koncertas. Juk mėnulis turi daug spalvų ir atspalvių. Visa tai ir norisi pristatyti.
– Atskleisite visas mėnulio paslaptis?
– Visų mėnulio paslapčių atskleisti neįmanoma. Aš taip pat neišduosiu visko ką teatralizuotame koncerte išvys žiūrovai. Manau, kad publika jas atras ir įmins pati...
– Pristatykite mums koncerto solistus.
– Labai džiaugiuosi, kad koncerte publika gėrėsis tokių išskirtinių solisčių kaip Rita Petrauskaitė ir Beata Ignatavičiūtė, kurias jungia bendra savybė – dainavimo diapazono universalumas, balsais. Jos profesionalios ir žavingos savo vaidyba bei balsais – tiek operose, tiek miuzikluose, tiek koncertuose. Šį kartą jos sužibės vadinamame pop žanre atlikdamos Sarah’os Brightman dainas. Kaip žinia Sarah Brightman taip pat universali dainininkė – dainuojanti nuo klasikos arijų operiniu balsu iki pop, rock muzikos. Tad koncertas „A la luna“ – puikus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pasirinkimas bei galimybė atskleisti kokios profesionalios šio teatro atlikėjos, puikiai dainuojančios įvairią muziką.
Solistas Merūnas Vitulskis – labai populiarus ir publikos mylimas. Žinant jo įtemptą darbų grafiką, laikau didžiule sėkme, kad pavyko jį prisikviesti. M. Vitulskis, tarp visų kūrinių, Klaipėdoje dainuos ir Giacomo Puccini – Kalafo ariją „Nessun dorma“ (Niekas nemiega) iš operos „Turandot“, kuri pagal siužetą ir yra atliekama naktį. Žinomas solistas dainuos ir duetų su R.Petrauskaite.
Beje, publikai teks atspėti, kuriems solistams teko tamsiųjų, o kuriems šviesiųjų herojų vaidmenys. Ir net aš nekantrauju sužinoti koks gi bus istorijos finalas?... Gi žinome, kad pasislėpus mėnuliui išaušta graži diena.
– Beje, kaip jūs manote, kur solisto Merūno Vitulskio sėkmės paslaptis? Gal ne tik balsas, bet ir nuoširdumas?
– Abu komponentai – balsas ir nuoširdumas. Solistas dainuoja ne sau, ne dangui… Publika greitai pajaučia jiems dainuojančius žmones. M. Vitulsko nuoširdumas, dainos sklaida į publiką, tai tikrai išskirtinis šio solisto bruožas. Jis to nedaro specialiai, nebruka. Jis pats išgyvena kiekvieną dainuojamą kūrinį ir tą jausmą perduoda klausytojams, todėl jis labai populiarus ir mylimas.
– KVMT solistes vertai galima palyginti su Sarah Brightman?
– Lai neįsižeidžia Sarah Brightman, tačiau Lietuvos dainininkai atlikdami žinomus kūrinius kartais pranoksta originalus. Ir tame nematau nieko blogo. Mūsų siekiamybė ne kopijuoti Sarah Brightman, o atskleisti čia dainuojančių solistų balsų grožį. Norime, kad KVMT solistės interpretuotų žinomos dainininkės dainas taip, kaip joms atrodo... Bus originali interpretacija pagal Sarah’os Brightman dainas.
Visos čia skambėsiančios dainos lengvai atpažįstamos. Manau, kad šio vakaro metu publika bus lyriškai nusiteikusi, nes ši muzika sukels daugybę įvairiausių prisiminimų, iš užmaršties prikels įvykius, kurie galėjo nutikti skambant šioms dainoms...
– Ar jums, daugybę patirties turinčiam dirigentui, vis dar neramu pristatant naują koncertą publikai?
– Visada truputį neramu. Nežinia kiek mūsų atliekama muzika prasiskverbs ir kaip jai seksis pasiekti atokiausias publikos širdžių kerteles.
– Koncerto metu į publiką esate pasisukęs nugara, tad reakcijas sunku pajausti?
– Puikiai matau kaip į mano mostus reaguoja orkestras ir seku ar mums pavyksta perduoti informaciją publikai.
Per eilę metų, sukaupęs patirties bagažą, publikos reakcijas gebu pajausti pakaušiu, nugara (juokiasi). Tai, kad nematau akimis, man netrukdo... Vaizduotė man puikiai perteikia kas vyksta salėje: jaučiu ar klausytojai žiovauja, ar juos paliečia skambanti muzika.
Susijungimas su publika muzikoje man labai svarbus. Jei kada nustočiau jausti žmones tai būtų ženklas, kad vyksta kažkas labai negero. Tada skubiai imčiausi spręsti ką aš ir orkestras darome ne taip, kaip atstatyti ryšį su klausytojais.
Visa atsakomybė tenka dirigentui, tačiau aš labai pasitikiu orkestru, solistais, baleto artistais ir visais, kurie paklūsta batutos mostams.
Nuo 2015 m. dirbu Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre kaip kviestinis dirigentas, tad galiu užtikrinti, kad šio teatro kūrėjais, skleidžiančiais meną gausiai publikai, aš labai tikiu!
– Ar galima sakyti, kad koncerto programos finale ryšys su publika būna pasiekęs aukščiausią savo tašką?
– Sudarant koncertų programas visada stengiamės kūrinius sudėlioti taip, kad finale būtų pasiektas aukščiausias dramaturginis taškas. Koncerto eigoje muzikos klausančių žiūrovų jausmai ir pakyla, ir nurimsta, tačiau bendroji koncerto kreivė visada turi kilti aukštyn. Jei mes to nepasiekiame, sakau, kad ne publika kalta, kad mes neradome tinkamo rakto į publikos širdis. Kita vertus, publikos reakcija gali būti išreikšta ne tik didelėmis ovacijomis. Kartais net jei publika nuščiūva, neploja, galima pajausti, kad ji skendi giliam susimąstyme, nes užplūdo gilūs jausmai ar net norisi tyliai paverkti.
