Anot jos, tokią poziciją išsakė 65 proc. apklaustųjų. Penktadalis (20 proc.) šalies gyventojų pasisako už tai, kad pavadinimai S. Nėries vardu būtų keičiami, o 15 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.
Tam, kad reikia keisti gatvių ir pastatų pavadinimus su S. Nėries vardu, daugiau pritaria vyrai (24 proc.) nei moterys (17 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (28 proc.) bei su didžiausiomis (daugiau kaip 2000 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (35 proc.), specialistai ir tarnautojai (28 proc.) bei besimokantis jaunimas (30 proc.), dešiniųjų politinių pažiūrų respondentai (27 proc.).
Pavadinimų su S. Nėries vardu keitimui dažniau nepritaria moterys (69 proc.), vyresni nei 50 metų žmonės (74 proc.), respondentai su mažiausiomis (iki 1100 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (74 proc.), pensininkai (78 proc.), kairiųjų pažiūrų respondentai (73 proc.).
Nuo 2023 metų gegužės 1-osios Lietuvoje įsigaliojo dekomunizacijos įstatymas, kuris taikomas bet kokia forma įamžintiems ar vaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.
Pastaruoju metu vadinamoji Desovietizacijos komisija ne vienai savivaldybei pateikė rekomendacijas pakeisti ir S. Nėries gatves.
S. Nėris drauge su kitais rašytojais kūrė sovietų valdžią šlovinančią poeziją ir prozą, 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatė vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.
Tačiau dalis literatūrologų ir kitų mokslininkų pabrėžia S. Nėries kūrybos reikšmę lietuvių literatūrai bei kolektyvinei atminčiai, jos vėlesnę atgailą dėl bendradarbiavimo su sovietų valdžia.
Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko balandžio 10–21 dienomis. Jos metu apklausta 1020 pilnamečių Lietuvos gyventojų. Rezultatų paklaida – ne didesnė nei 3,1 procento.
