Tarpukario architektūra rytiniuose pasienio ruožuose
„Mano knygos tema – tarpukario architektūra vietose, kurios anksčiau laikytos rytiniais pasienio ruožais. Šiandien šios teritorijos priklauso Lietuvai, Baltarusijai ir Ukrainai. Po antrojo Pasaulinio karo Lenkijoje niekas nedarė jokių istorinių tyrimų šia tema. Žinoma, taip nutiko dėl politinių priežasčių – domėjimasis lenkų pasienio ruožų kultūra tarp istorikų padidėjo po 1988 m. Kalbant apie architektūrą, istorikų bei architektų domėjimas ja, ypač mažuose miesteliuose vis dar menkas“, – tikina M.Pszczolkowskis.
„Susidomėjau šia tema, nes buvau įsitikinęs, kad ten atrasiu daug išskirtinių pastatų – šios mano prielaidos buvo greitai patvirtintos. Varšuvos archyvuose radau didžiulį skaičių architektūros projektų iš tarpukario periodo. Tikėjausi atrasti visus įdomiausius pastatus, susipažinti su jų išsaugojimo būsena ir įsitikinti, ar jie iš viso buvo pastatyti. Daug pastatų net nepaminėti lenkų literatūroje, nepaisant informacijos archyvuose – tai man buvo tikras atradimas. Manau, kad lietuvių, baltarusių ar ukrainiečių istorikai taip pat nežino originalių minėtų pastatų funkcijų, pavadinimų bei architektų vardų. Čia egzistuoja daug stereotipų, o literatūroje galima aptikti nemažai klaidų – padarytos išvados neretai priklauso nuo interpretacijų, kurios ne visada yra teisingos“, – apie tai, kodėl gimė idėja parašyti knygą apie tarpukario architektūrą rytiniuose pasienio ruožuose, pasakoja pašnekovas.
Lenkijos ir Lietuvos modernizmo panašumai
Rodos, istoriškai neturėtų būti jokių reikšmingų skirtumų tarp Lenkijos ir Lietuvos modernizmo. „Modernizmo teoretikai, panašiai kaip ir rusų konstruktyvizmo, laikėsi nuomonės, kad šis stilius turėjo susieti keletą tautų bei kultūrų. Yra priežastis, kodėl Vakarų modernizmo ir Rusijos konstruktyvizmo atvejai yra analogiški. Tarptautinio masto vientisumą lėmė ornamentų trūkumas, o tai nulėmė, kad konkretus pastatas tapo būdingas tam tikram stiliui. Modernizmas neturėjo jokių dekoratyvinių detalių, tik lygų paviršių, kubines formas ir abstrakčių blokų kompozicijas“, – modernizmo ypatybes atskleidžia Gdansko dailės akademijos dėstytojas.
Kauno modernizmas – monumentalus
„Be šių panašumų, lenkų ir lietuvių modernioje architektūroje yra keletas skirtumų – buvo tam tikrų taisyklių su pastatų forma, kurias skirtingi architektai suvokė ir interpretavo savaip. Ta pati situacija ir su lenkų bei lietuvių architektais. Manau, kad lietuvių modernizmas, ar bent jau Kauno – greičiausiai yra daugiau monumentalus. Galima daryti prielaidą, kad Kaune buvo noras sukurti sostinės atmosferą“ , – panašumus architektūroje pastebi pašnekovas.
Modernizmo trūkumas Gdanske
Nemaža dalis architektūros ekspertų ir istorikų mano, kad Gdansko miestui trūksta modernizmo. Smalsu, ar šiuose žodžiuose yra tiesos? „Be abejo, Gdanskas negali būti lyginamas su kaimynine Gdyne, kuri buvo įkurta tarpukario laikotarpiu ir kurios architektūra – tipiškai modernistinė. Kontrastas tarp Gdynės ir Gdansko – akivaizdus. Tiesa ta, kad Gdanske rasime keletą tarpukario modernizmo pavyzdžių, tačiau jie – nutolę nuo miesto centro, kur turistai dažnai nekeliauja (pavyzdžiui, Helenos Lange mokykla Vroclave) – politinė situacija Gdanske buvo kitokia. Tuo metu, Gdanskas turėjo laisvo miesto statusą, tačiau buvo kontroliuojamas vokiečių. Po karo Gdanskas buvo smarkiai sunaikintas. Sunaikinti modernistiniai pastatai taip ir nebuvo atstatyti, nes jie nebuvo laikomi Lenkijos kultūros paveldo dalimi“, – tikina laidos „Stop juosta“ herojus.
Rekomenduoja aplankyti Katovicus ir Gdynę
„Varšuvoje yra puikių modernistinių pastatų, šiame mieste taip pat dirbo daug žymių architektų. Norėčiau laidos „Stop juosta“ žiūrovus pakviesti į Katovicus ir Gdynę. Tarpukario periode Katovicai buvo Silezijos srities sostinė – tai autonomiškas miestas su savo parlamentu. Tai buvo didžiulis nepriklausomas miestas. Vietinė valdžia norėjo jį iš provincijos paversti moderniu, europiniu miestu. Tačiau Katovicai žinomi savo gausybe modernistinio stiliaus pastatų. Šiame mieste pastatyti pirmieji Lenkijos dangoraižiai bei pirmoji modernistinė bažnyčia. Čia taip pat rasite daug įdomių mokyklinių pastatų bei gyvenamųjų rajonų“, – apie tai, ką įdomaus galima rasti Katovicuose, pasakoja M.Pszczolkowskis.
Unikalus Gdynės miesto centras
„Savo ruožtu Gdynė yra pats moderniausias Lenkijos miestas. Įkurtas tarpukario laikotarpiu, miesto augimas buvo glaudžiai susijęs su Gdansko praradimu, dėl kurio teko statyti naują uostą. Gdynės centras – visiškai modernistinis, kas tikrai unikalu. Natūralu, kad čia architektūra nėra vienalytė, mat 1920-aisiais buvo populiarus tradicinis stilius, primenantis baroką ir klasicizmą, tačiau ir jis buvo modernizuotas. Modernizmo architektūra Krokuvoje taip pat verta dėmesio“, – tikina Gdansko dailės akademijos dėstytojas, knygos „Šiuolaikiniai pasienio ruožai“ autorius M.Pszczolkowskis.
