Šiuo metu archeologai baigia antrąjį archeologinių tyrimų etapą Gedimino kalno aikštelėje. Buvo ištirtas 36 m² plotas, užfiksuoti iki 1,1–2,7 metro storio kultūrinio sluoksnio horizontai, dauguma jų sietini su XIX a. čia buvusia Vilniaus karine tvirtove.
Antrojo tyrimų etapo metu aptikti keturi griautiniai kapai, kuriuose palaidoti septyni mirusieji, iš jų trijuose kapuose buvo palaidota po du.
Dauguma užkasti nepagarbiai, su už nugaros surištomis rankomis, apipilti kalkėmis. Viename dvigubame kape aptikta kulka, kitų mirusiųjų kapuose kulkų nerasta. Prie mirusiųjų aptikta aprangos detalių (diržų sagčių, drabužių sagų, keletas smulkių drabužių audinių fragmentų), asmeniniai mirusiųjų daiktai – religinio turinio medalikėliai, medalionai, kryželiai.
Vienas iš mirusiųjų buvo užkastas atskiroje duobėje. Prie jo rastas medalikėlis, o ant dešinės rankos rastas auksinis žiedas su įrašu vidinėje pusėje: „Zygmunt Apolonija 11 Sierpnia / 30 Lipca 1862 r.“.
Remiantis istoriniais duomenimis ir archeologinių tyrimų metu rastais radiniais manoma, kad čia buvo palaidotas vienas iš 1863 m. sukilimo vadų Zigmantas Sierakauskas.
Z.Sierakauskui Rusijos valdžios atstovai 1863 metais Vilniaus Lukiškių aikštėje įvykdė mirties bausmę. Jam buvo 37 metai.
Anot Kultūros ministerijos, pirminiai duomenys rodo, jog visi rasti mirusieji buvo sukilimo dalyviai, nubausti mirties bausme.
Prireiks tolimesnių tyrimų
Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovas spaudai Arminas Šileikis BNS sakė, kad palaikai rasti ant Gedimino kalno viršaus. Radimvietėje archeologiniai tyrimai dar turėtų tęstis iki rudens.
„Kad hipotezė pasitvirtintų, ar tai tikrai yra sukilėliai, dar turi būti atlikti tolesni tyrimai“, – sakė A.Šileikis.
Paklaustas, kas leidžia manyti, kad naujai rasti palaikai yra sukilėlių, A.Šileikis paminėjo jų nešiotus religinius medalikėlius.
„Ir prie ankstesnių buvo rasta medalikėlių, ir prie šitų. Medalikėliai datuojami XIX amžiaus antra puse (...). Nėra žinoma, ką tiksliai sukilėliai dėvėdavo, bet būdavo įprasta, kad sukilėliai turi medalikėlį ir ant jo turi būti pavaizduota šventoji Dievo motina, tai buvo einamieji sukilėlių ženklai“, – pasakojo A.Šileikis.
Palaikus perkasoje preliminariai tyrė Vilniaus universiteto antropologė Justina Kozakaitė. Visa antropologinė medžiaga perduodama tolimesniam tyrimui į Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Antropologijos katedrą.
Pasak A.Šileikio, tam, kad būtų tiksliai pasakyti, jog rasti Z.Sierakausko palaikai, reikės visų pirma atlikti tyrimus dėl palaikų amžiaus, ligų, kuriomis asmuo sirgo, o po to sektų radinių lyginiams su nuotraukomis.
„Tolesni tyrimai turi būti vykdomi su fotografijų tyrinėjimu, lyginant kaukolę su fotografija ir pan., tokie tyrimai užtrunka“, – sakė A.Šileikis.
Istorikė: Z.Sierakauskas svarbus Lietuvai kaip laisvės simbolis
1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vadas Zigmantas Sierakauskas Lietuvai svarbus kaip laisvės simbolis, sako istorikė Zita Medišauskienė.
„Be abejo, didžiausia jo įtaka ir reikšmė yra kaip sukilimo vado, tačiau po to jis ilgai buvo simboline Lietuvos laisvės figūra“, – BNS trečiadienį sakė Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pavaduotoja Zita Medišauskienė.
Istorikė teigė, kad didžiąją gyvenimo dalį Z.Sierakauskas gyveno Rusijos teritorijoje, o jo kontaktai su Lietuva dėl cenzūros buvo fragmentiški, riboti ir slapti.
Z.Sierakauskas sukilimui vadovavo kelis mėnesius, tačiau, pasak Z.Medišauskienės, tai buvo pati svarbiausia pasipriešinimo fazė.
„Tai buvo ta kylančioji sukilimo dalis“, – kalbėjo istorikė.
„Jeigu realiai tas sukilimas kažkokio realaus poveikio situacijai Lietuvoje nepadarė, bet pats pasipriešinimo faktas liko visuomenės atmintyje ir jis buvo labai svarbus išlaikant tapatybę, kovojant su po sukilimo prasidėjusiu rusinimu“, – pridūrė ji.
„Z.Sierakauskas buvo vienas iš pagrindinių herojų, kurie padėjo palaikyti sukilimo atmintį ir tą pasipriešinimo dvasią, kovos už nepriklausomybę dvasią Lietuvoje“, – sakė Z.Medišauskienė.
Ekspertė teigė, kad Z.Sierakauskas tikriausiai dar iki sukilimo turėjo milžiniškos įtakos demokratiškai nusiteikusiai visuomenės daliai, vėliau ir dalyvavusiai pasipriešinime.
„Jis buvo tų naujų, modernių idėjų skleidėjas Lietuvoje“, – tvirtino istorikė.
Primename, kad pirmojo archeologinių tyrimų etapo metu, 2017 m. sausio mėn., iki galo buvo ištirti du kapai. Juose aptikti keturių mirusių vyrų, palaidotų be karstų, apipiltų kalkėmis, palaikai.
