- Pirmas prisiminimas. Man 4 metai, mano gimtadienis ir gaunu dovanų.
- Žodis, kurio ypač pasiilgčiau negalėdamas kalbėti. „Ačiū“ arba „myliu“.
- Gražiausias keiksmažodis. Shut the front door.
- Trys žodžiai, kuriais norėčiau būti apibūdinamas. Tikras, linksmas, patikimas.
- Gyvenusi ar gyvenanti persona, su kuria norėčiau susitikti. Prosenelis.
- Romano veikėjas, kuriame regiu daug savęs. Nėra tokio, matyt.
- Filmas, kuriame norėčiau gyventi. „Singing In the Rain“.
- Man trūksta knygos, filmo, dainos ar kito kūrinio, kuris... Geros M. Bulgakovo „Meistro ir Margaritos“ ekranizacijos.
- Pavydžiu, kad ne aš sukūriau ar padariau... Oooo, nuo ko man pradėt?!!!
- Daina ar albumas, kuris turėtų skambėti per mano laidotuves. „The Perfect Pill“ – „Emigrant’s Song“.
Asmeninio archyvo nuotr./Germanas Skoris - Nebeegzistuojanti vieta, kurią norėčiau atkurti. Vilniaus senamiestis iki II-ojo pasaulinio.
- Vieta (kavinė, gatvė, pastatas ir pan.), kuri nepabosta. Vilniaus senamiestis.
- Mano nosis pakvaišta, kai užuodžiu... obuolių pyragą.
- Pirmą kartą pasimylėjęs, aš... važiavau namo.
- Klausimas, kurio visada vengiu... Nesakysiu, kad toliau galėčiau vengt.
- Nė už ką negalėčiau... būti alpinistu.
- Jaučiuosi nuogas... kambaryje be užuolaidų.
- Absurdiškiausias gautas patarimas. Nusipirk katę, praeis (esu alergiškas).
- Lietuvoje baisiai pasigendu... originalumo.
- Katarsis – tai... Kai prodiusuojamos dainos galutinė versija SKAMBA!
– Jūsų grupė IR buvo viena pastebimiausių veidų 2004-2007 m. pasireiškusiame roko muzikos proveržyje Lietuvoje, jeigu jį taip galima pavadinti. Apie panašų roko scenos atgimimą šnekama ir pastaraisiais metais. Kas tai? Vis dar rusenanti viltis pagaliau sulaukti kažko didelio ir ilgam įtvirtinančio roką Lietuvoje? O gal tiesiog natūralus kelių grupių iškilimas panašiu metu mažoje muzikos rinkoje?
– Iš tikrųjų nežinau. Bet, manau, Lietuvoje visada buvo ir yra mažai TIKRŲ roko gerbėjų (o galbūt iš viso – TIKRŲ žanrų gerbėjų). Gal savotiškas „teenage angst“ egzistuoja, bet vėliau viskas kažkur dingsta. Gi ilgaplaukių hipių irgi mūsų tėvų kartoje buvo daug, bet kur jie dabar?
– Kaip išsakyti kritiką, kuri skirta muzikantams?
– Kaip keistai beskambėtų, nemanau, kad iš viso tai dėmesio vertas užsiėmimas kritikuot muzikantus. Nes arba jie jaučia arba nejaučia, o jeigu ir sakysi – žmonės retai keičiasi. Gal geriau pagirt, jeigu patinka.
– Girdime epitetus „prancūziškas skambesys“, „britiškas skambesys“. O kaip skamba lietuviška muzika?
– Kaip sutartinė. Jeigu rimtai – sudėtingas klausimas. Manau, kai mes nusiraminsim blaškydamiesi tarp pasaulio madų – tada, tikiuosi, ir gims lietuviškas garsas.
