Kviečiame susipažinti:
-
Pirmas prisiminimas. Mokyklos sode renku sušalusius obuolius lapkričio mėnesį. Aplink nė gyvos dvasios ir viduje toks džiaugsmas, kad turėsiu tiek obuolių ir užteks visai žiemai. Buvo gal 9 metai man.
-
Žodis, kurio ypač pasiilgčiau negalėdamas kalbėti. Vėjas.
-
Gražiausias keiksmažodis. Šūdas <3.
-
Trys žodžiai, kuriais norėčiau būti apibūdinamas. Greitas, nuovokus, kūrybingas.
-
Gyvenusi ar gyvenanti persona, su kuria norėčiau susitikti. Lou Reed.
-
Romano veikėjas, kuriame regiu daug savęs. Iš „Senis ir jūra“ pagrindinis veikėjas. Arba Miunhauzenas <3.
-
Filmas, kuriame norėčiau gyventi. „Birdman“.
-
Man trūksta knygos, filmo, dainos ar kito kūrinio, kuris… Deja, man netrūksta, o per daug .
-
Pavydžiu, kad ne aš sukūriau ar padariau… Talking Heads „Stop Making Sense“.
-
Daina ar albumas, kuris turėtų skambėti per mano laidotuves. Dinah Washington „This Bitter Earth“
-
Nebeegzistuojanti vieta, kurią norėčiau atkurti. Kauno prekybos centras „Merkurijus“.
-
Vieta (kavinė, gatvė, pastatas ir pan.), kuri nepabosta. M.K.Čiurlionio muziejus Kaune.
-
Mano nosis pakvaišta, kai užuodžiu… JAZMINUS.
-
Pirmą kartą pasimylėjęs, aš… supratau, kad tai dažnai kartosis.
-
Klausimas, kurio visada vengiu. Kada albumas?
-
Nė už ką negalėčiau… atsisakyti dviračio.
-
Jaučiuosi nuogas be… barzdos (gal).
-
Absurdiškiausias gautas patarimas. Daugybė jų būna. Net negaliu prisiminti, nes jų nefiksuoju, o užvedu diskusiją.
-
Lietuvoje baisiai pasigendu… sveiko proto, tolerancijos, liberalizmo, šiukšles rūšiuojančių žmonių, meilės gamtai, protingų žmonių, konstruktyvios Seimo darbo politikos, kalnų ir juodaodžių bažnyčių, nes eičiau gospelo dainuoti.
-
Katarsis – tai… tokia gili srutų duobė, kuri vadinama gyvenimu, ir tik nuo tavęs priklauso, kiek giliai būsi įklimpęs ir kiek grožio aplink matysi. Geros dienos
– „Golden Parazyth“ vis dar neretai pristato kaip grupę iš Kauno. Ar tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva šis lokalizavimas turi prasmės?
– Totali klaida, kuri lydi mane jau 10 metų. Esu iš Siesikų, mažo miestelio rytų Lietuvoje, o Kaune tik mokiausi KTU ir kurį laiką gyvenau. Apskritai nėra jokio skirtumo, iš kur esi. Svarbu, kad įdomus, aktualus ir klausomas.
– Rodos, Lietuvos didieji miestai Europos kontekste išsiskiria lėtumu, jaukumu ir žaliomis erdvėmis. Vis dėlto iškeitėte tai į gyvenimą provincijoje. Kas iš tiesų lėmė tokį sprendimą?
– Gyvenu Vilniuje ir savo sodyboje perpus. Lygiai perpus dalinu savo malonumą būti gamtoje ir ramybėje, ir MUZIKĄ. Galiu būti ir tarp žmonių, groti didelėms auditorijoms, o jau ryt sėdėti ramybėje ant upės kranto giliai miške. Toks gyvenimas man turbūt niekada nenusibos – gamtos pilnatvė ir ramybė, o tada triukšmas, vakarėliai, koncertai, repeticijos, filmavimai… Tai yra mano gyvenimo ratas ir aš jį Dievinu.
– Savo socialinių tinklų paskyrose nevengiate išreikšti nuomonės tokiais klausimais kaip aplinkosauga ar socialinė neteisybė. Žinomumas - neabejotinai padeda pasiekti platesnę auditoriją, tad kaip vertinate nevyriausybininkų pastangas į savo kampanijas įtraukti žinomus vardus?
– Tokias pastangas vertinu gerai, tačiau, mano nuomone, Lietuvos nevyriausybininkų kompetencija kartais verta suabejoti, nes gaunu labai padrikų laiškų ir nekonkretumas yra dažnas šių organizacijų palydovas. Be abejo, yra ir organizuotų ir aiškią politiką vykdančių organizacijų ir tai yra nuostabu, nes jie atstovauja tautos balsą vienu ar kitu klausimu ir daro tai profesionaliai.
