„Suprantu situacijos rimtumą ir aukščiausių šalies vadovų pasitikėjimo svarbą. Taip pat jaučiu įsipareigojimus teatro kolektyvui ir jo kūrybinei ateičiai. Todėl galutinį savo sprendimą dėl tolesnio Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigų ėjimo paskelbsiu trečiadienį“, – išplatintame pranešime teigia G.Kėvišas.
Jį šalies vadovai kritikuoja dėl to, kad pernai LNOBT pasirašė beveik 0,4 mln. eurų vertės koncertų organizavimo sutartis su G.Kėvišo sūnaus Martyno įmone, joje pats G.Kėvišas dirba konsultantu.
G.Kėvišas pabrėžia, kad skaidrumas ir etikos principų laikymasis „buvo ir yra vienos svarbiausių mano vertybių“. Jis kartoja, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) jo interesų konflikto neįžvelgė nei teikdama rekomendacijas, nei vėliau, kai buvo atliktas tyrimas, nes nuo sutarčių pasirašymo jis nusišalino. Tą padaryti jis patikėjo savo pavaduotojui Nagliui Stancikui.
G.Kėvišas sako, kad vienintelė Kipre registruota sūnaus įmonė „Riverside Music Ltd“ turi išskirtines teises Baltijos regione ir Vidurio Europoje trims koncertams – Londono simfoninio orkestro, operos solistės Angelos Gheorghiu ir Karališkojo filharmonijos orkestro – surengti. Pasak jo, įmonė yra surengusi daugiau kaip 300 koncertų pasaulyje ir tik tris iš jų – LNOBT. Jis priminė, kad apie jam kylantį interesų konfliktą buvo informuotas tuometinis kultūros ministras Šarūnas Birutis, šis ir priėmė sprendimą paskirti jo pavaduotoją Naglį Stanciką sudaryti sutartį.
„Įvertinęs minėtas aplinkybes, tikiu, jog laikiausi visų etikos normų ir jų nepažeidžiau. Taip pat nepažeidžiau ir jokių teisės aktų, tai pripažino ir kultūros ministrė. Klydau tikėdamas, kad viešas ir atviras interesų deklaravimas gali išspręsti kylančius klausimus. Apgailestauju, kad ši situacija sukėlė įtampas visuomenėje ir abejones mano, kaip LNOBT vadovo, veikla“, – rašo G.Kėvišas.
Viešųjų pirkimų, Specialiųjų tyrimų (STT) tarnybos kritikavo G.Kėvišą dėl situacijos, kai pernai LNOBT už 390 tūkst. eurų pasirašė trijų koncertų rengimo sutartis su Kipre registruota G.Kėvišo sūnaus įmone „Riverside music LTD“. G.Kėvišo nusišalinimą ir Viešųjų pirkimų tarnyba, ir STT vadina nepakankamu, jog būtų išvengta korupcijos rizikos. Be to, paaiškėjo, kad minėtiems sūnaus įmonės organizuotiems koncertams pats G.Kėvišas yra prašęs sostinės savivaldybės paramos ir ją vienam koncertui teatras gavo. Dėl to tyrimą šią savaitę pradėjo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Anksčiau nagrinėję šią istoriją etikos sargai konstatavo, kad pažeidimų nebuvo, nes G.Kėvišas sutarčių pats nepasirašė.
Dėl G.Kėvišo pajamų Valstybinė mokesčių inspekcija yra pradėjusi mokestinį tyrimą. LNOBT direktorius žadėjo paviešinti pajamų deklaraciją, taip pat teatro sutartis su sūnaus įmone.
Generalinė prokuratūra šiuo metu tiria scenos rekonstrukcijos vykdymo faktines aplinkybes. Tyrimas buvo pradėtas dar 2009-aisiais, dalis jo nutraukta nesurinkus įrodymų, kad vykdytas nusikaltimas, nes darbus atlikusi Vokietijos bendrovė „SBS Buhnentechnik GmbH“ nepateikė prokurorams duomenų.
Kitame epizode baudžiamuoju įsakymu kaltais pripažinti tuometinis direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Minderis bei tuometinė vyriausioji buhalterė. Įtarimai tuomet buvo pateikti keliems asmenims, tarp jų – ir G.Kėvišui, tačiau panaikinti nutraukus tyrimą. Tyrimas atnaujintas per teismus išsireikalavus dokumentų iš Vokietijos bendrovės, įtariamųjų šiuo metu nėra.
