Aštriu žodžiu ir taikliomis mintimis garsėjusi liaudies medicinos žinovė F.Taunytė, daugiau kaip 50 metų išdirbusi gydytoja pulmonologe, užgeso penktadienio, birželio 28-osios, vakarą, eidama 89-uosius metus.
„Giesmėmis ir nuostabiu kankliavimu palydime daktarę, rašytoją Filomeną Taunytę. Šiandien Filomena jau kituose matavimuose ir kitose erdvėse. Tačiau savo gyvenimu, savo literatės veikla, savo knygomis, kurių reikalingumas neblėsta, bėgant metams, ji įrodė keletą svarbių dalykų. Kad žmogaus gyvenimas nesibaigia su jo biologine jaunyste, kad senatvė, kaip pati daktarė yra pabrėžusi, yra gėris, ir kad mes privalome savo saulėlydį pasitikti oriai pakelta galva, mylėti, netylėti dėl neteisybės, paremti silpnesnį, – su rašytojos talentą brandžiame amžiuje atradusia gydytoja F.Taunyte prie jos amžino poilsio vietos atsisveikino leidyklos „Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė. – Filomena rado raktą į žmogaus širdis ir jai rūpėjo kiekvieno žmogaus likimas, jo siela, negalia ir liga. Ji ragino atsiminti senolių išmintį, valgyti tai, ką valgė mūsų protėviai, būti visada pozityviam. Už visas šias pamokas esame dėkingi – visi esame jos mokiniai.“
F.Taunytė pradėjo rašyti knygas, sulaukusi 70 metų. Iki gyvenimo pabaigos ji spėjo skaitytojus sudominti aštuoniomis knygomis, kuriose jos išmintis gyvens ir toliau: „Vandens užkalbėjimas“ (2000), „9/10 laimės“ (2003), „Laimingas senelių gyvenimas“ (2004), „7 nuodėmės ir 12 ligų“ (2006), „Kiek sveria siela“ (2008), „Gyvenimas be stogo“ (2009). Už knygą „Kiek sveria siela“ autorei buvo įteikta septintoji J.Tumo-Vaižganto premija. Šių metų pavasarį išleista ir paskutinė F.Taunytės knyga – „Šventųjų gyvenimas Marijos žemėje“.
„Jos darbai nemirė, jos knygos tebegyvena ir pirmoji, išleista prieš dešimtmetį, yra lygiai tokia pat aktuali kaip ir ta, kurios daktarė nesuspėjo parašyti. Ji paliko mus pilna kūrybinių planų ir dažnai sakydavo: „Geriausią knygą aš dar parašysiu.“ Prisiminkime tai ir gyvenkime šia diena, būkime dori šiandien, nes rytojus gali ir nebeateiti“, – gausiai susirinkusius F.Taunytės gerbėjus, draugus, kolegas ir artimuosius ragino L.Varanavičienė.
Filomenos Taunytės laidotuvės |
Balio Petrulionio turistų klubo prezidentė Danutė Bartkienė, atsisveikindama su brangia drauge F.Taunyte, visiems priminė, kad velionė beveik 60 metų buvo aktyvi šio turistų klubo narė ir entuziastinga keliautoja
„Tu buvai mūsų žvaigždė, mylimiausias žmogus, kuris nepraleisdavo mūsų susitikimų, visada skaitė, kalbėjo, juokavo ir tiek knygų parašė! Kartu mes labai daug keliavome – pervažiavome visą Europą, Aziją iki Tolimųjų Rytų. Filomena visada buvo mūsų vadas – su ja buvo labai gera, – nuoširdžiai kalbėjo buvusi bendražygė. – Be tavęs bus labai skaudu, bet mes visi netrukus pas tave atkeliausime, nes, kaip tu sakei, visi jau esame geros kondicijos ir patys protingiausi žmonės.
Filomenos Taunytės laidotuvės |
Išlydėdami F.Taunytės urną, susirinkusieji dalijosi prisiminimais apie skaitytus ar išgirstus gydytojos patarimus, kurie padėjo išgydyti ne vieną ligą ar pagerinti jos pasekėjų sveikatą. Iki velionės amžinojo poilsio vietos simboliškai buvo nuneštos ir visos jos parašytos knygos, kuriose gydytoja ir toliau dalinsis išmintimi ir gyvenimo pagal dešimt Dievo įsakymų principais, taip likdama amžinai gyva.