Naujienų portalui JP aktoriaus A.Paulavičiaus kolegos mielai pasidalino šiltais prisiminimais apie pažintį, draugystę, vaidinimą kartu teatro scenoje ar tiesiog bendrus pomėgius.
Režisierius Saulius Varnas:
„Kai įstojau į Juozo Miltinio aktorinę studiją, Algis Paulavičius jau buvo šio teatro aktorius, o mums – studijokams tuomet visi šio teatro aktoriai atrodė apdovanoti ypatingais gabumais ir talentu. Atrodė žmonėmis, kurių svajonės tampa realybe. Stebėjome juos tiek scenoje, tiek ir gyvenime. Algis buvo vienas iš jų – buvo apdovanotas gamtos ne vien tik fiziniu grožiu, bet ir apsiskaitęs, visada kupinas įdomiausių istorijų, kuriomis dalindavosi su aplinkiniais, o merginų dėmesio jam galėjo pavydėti, bet kuris vyriškis, ką jau ten kalbėti apie mus studijokus.
Jis buvo talentingas ir daugeliui studijos auklėtinių buvo sektinu pavyzdžiu. Daugelis spektaklių, kuriuose vaidino Algis kartu su Dalia Melėnaite, išliko atmintyje kaip puikus duetas. Vėliau man teko susitikti su juo jau kaip režisieriui – pakviesti jį repeticijoms – sukurti vaidmenis spektakliuose, kuriuos režisavau Panevėžio dramos teatre. Mane žavėjo jo sąžiningas požiūris į profesiją, jo gilinimasis į smulkiausias detales, jo bandymas įžvelgti visus personažo vidinio – psichologinio piešinio niuansus. Tai buvo ryškus, talentingas aktorius ir žmogus, kurio gyvenimas ir kūryba suvaidino ryškų vaidmenį ne tik Panevėžio Juozo Miltinio teatro bet visos Lietuvos teatriniame istorijoje.“
Panevėžio miesto mero pavaduotojas Valdemaras Jakštas:
„Tai buvo labai komunikabilus ir labai malonus bei paprastas bendrauti žmogus. A.Paulavičius nebuvo susireikšminęs, nors pagal savo atliktus vaidmenis, toks galėjo būti. Jis buvo mūsų, J.Miltinio teatro, žvaigždė. Ir ne tik Panevėžio teatro, visos Lietuvos žvaigžde A.Paulavičius buvo.
Suprato, ką reiškia meilė.
Pamenu A.Paulavičių nuo tų laiku, kai dar mokiausi mokykloje – padėdavome teatro rūbinėje kabinti paltus. Už tą darbą galėjome žiūrėti spektaklius. Mačiau daug spektaklių, kuriuose vaidmenis turėjo A.Paulavičius. Ypatingai – įsimintinas „Mirties šokis“. Jis vaidino kartu su Dalia Melėnaite. Man A.Paulavičius – iškilus aktorius, o kaip žmogus – malonus bendrauti. Beje, ne kartą svečiavosi mūsų namuose ir bendraudavo ne kaip aktorius, bet paprastas žmogus – jis mokėjo išeiti iš vaidmens.“
Aktorius Algirdas Kochanauskas:
„Algis Paulavičius – buvo savimyla, bet ne ta blogąja prasme. Žmogus, kuris myli save, moka mylėti kitus. Be to, suprato, ką reiškia meilė. Gyvenime Algis buvo draugiškas ir mokėjo bei galėjo padėti kitiems. Tačiau, jei jam nesisekdavo teatre vaidmenys, geriau jo nekalbinti ir neklausti, kas ir kaip. Nesėkmės teatre atsiliepdavo žvejyboje – iškart pajusdavau, kad jam nesiseka slieko ant kabliuko užkabinti. Tuomet nekalbindavau jo. Algis buvo savo srities meistras, kuris atrado save teatre. Smagu, kad pažinojau jį.“
Režisierius Rolandas Atkočiūnas:
„Ne tiek daug spektaklių teko kartu su juo kurti, bet tuos kuriuos stačiau – įsimintini. Šiaip tai žinojau, kad jis yra kalbos žmogus, na, kaip kalnų upė krioklys, kuriam žodžiai liejasi savaime. Tai spektaklyje „Hana, kelkis ir eik“ jam reikėjo tylėti. Jis sugebėjo vaidmenį perteikti ne iškalba, bet suvaidinti ją. Supratu, kad jo iškalbos negalima užtvenkti, bet Algiui pavyko. Jis buvo aktorius, kurį galima matyti ir kurį malonu klausyti. Nors kartais tai buvo ir lengva, ir sunku. Juk žmogaus charakterį perprasti sudėtinga. Man patiko su juo dirbti.“
Aktorė Nijolė Narmontaitė:
„Man jis – žmogus atradimas. Mūsų draugystė taip sulipo, kad iki jo išėjimo telefonu kalbėdavome kone kiekvieną dieną, o tie pokalbiai tęsdavosi iki ryto. Bendravimas buvo labai subtilus ir tęsėsi dešimt metų. Gaila, kad neteko su juo vaidinti nei scenoje, nei kino aikštelėje, bet su juo suvedė knygos.
Kai su juo būdavau, kalbėti nereikėjo, reikėjo tik klausyti kiekvieno žodžio, sentencijos, citatos
Kai pradėjau rašyti knygas, A.Paulavičių prisiminiau ne iš spektaklių, bet laiko po spektaklių, kada kalbėdavome ir juokdavomės iki ašarų. Tai mūsų susitikimas ir prasidėjo nuo juoko ir iki paskutinės minutės neleidau galvoti, kad ta pažintis kada nors baigsis. Sakiau, kad A.Paulavičius yra mano talismanas ir jis bus kiekvienoje knygoje, bet jis sutarties neįvykdė. Tačiau su juo esu tiek prakalbėjusi, kad įrašuose randu tiek gabaliukų, kurie verti užrašymo. Ir dabar, kai jo nebėra, atrandu tiek prisiminimų, kuriuos verta įdėti į knygas.
Kai su juo būdavau, kalbėti nereikėjo, reikėjo tik klausyti kiekvieno žodžio, sentencijos, citatos. Norėdavai išsiskanauti to kalbėjimo ir išminties. Niekada nebuvo banalių išsireiškimų – Algis mokėjo labai intelektualiai juokauti.“
Aktorė Asta Preidytė:
„Tai buvo nuostabus partneris, žodžio žmogus. Jeigu pažadėdavo, tai žinodavome, kad taip ir bus. Intelektualas, o jo žinios neturėjo ribų. Turtingas žmogus žiniomis, bet dar žinojome, kad bet kada, kas bebūtų, turėjai ramstį – jo petį. Juo galėjai pasikliauti ir kaip žmogumi, ir kaip aktoriumi.“
