Tarp lietuviškos estrados dainos mokyklos kūrėjų, tokių kaip Algimantas Raudonikis, Benjaminas Gorbulskis, Mindaugas Tamošiūnas ar Mikas Vaitkevičius, V.Frankonio teigimu, kompozitorius M.Novikas užima garbingą vietą, o jo dainos bus dainuojamos ir perdainuojamus dar daugybę metų.
„Jis rašė ne tik estradines dainas, tačiau kūrė ir dainas vaikams, chorinius kūrinius tiek vyrų, tiek ir moterų vokaliniams ansambliams. Daugelis jų pasižymėjo novatoriškomis idėjomis, preciziška melodika ir aukštais standartais“, – pasakojo M.Noviko kolega V.Frankonis.
Prieš maždaug du dešimtmečius M.Novikas su bičiuliu, kompozitoriumi Miku Vaitkevičium buvo surengę turą per Lietuvą, kur skambėjo išimtinai judviejų kūriniai.
Šiuose koncertuose dainavęs V.Frankonis teigė, kad daugybę koncertų įvairiuose Lietuvos miestuose lydėjo būriai estradinės muzikos gerbėjų ir gausybės ovacijų, o žmonės mintinai žinojo visas M.Noviko dainas.
„Jis gebėjo surasti kontaktą su publika, bendravo lengvai ir šiltai, todėl žmonės verždavosi ne tik paklausyti jo dainų, tačiau ir išgirsti pasakojimų“, – teigė V.Frankonis.
Drauge su kompozitoriumi jam teko dirbti ir Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje, kuriai tuo metu kaip tik ir vadovavo M.Novikas. V.Frankonio teigimu, jis buvo be galo reiklus, griežtas, tačiau teisingas vadovas.
Dainininkas taip pat prisiminė, kad būti šalia kompozitoriaus M.Noviko visada būdavo labai smagu, nes jis turėjo gerą humoro jausmą ir mėgo pašmaikštauti, todėl šalia jo burdavosi žmonės, o įvairiuose renginiuose ir susitikimuose jis tapdavo tikra bendrystės siela.
Kompozitorius Teisutis Makačinas: „Jo kūryboje nėra nė vienos aimanuojančios dainos“
Savo kolegą M.Noviką kompozitorius T.Makačinas prisiminė kaip talentingą kūrėją, ypač jį imponavusį džiazo struktūros išmanymu.
„Jis buvo labai geras pianistas, puikiai improvizuodavęs. Kadangi buvo gan kuklus žmogus ir be reikalo į viešumą nesiveržė, tai šis jo talentas liko mažai pastebėtas. Tačiau generaliniai džiazinio mąstymo pagrindai gulė į jo dainas ir todėl iki šiol jos yra gyvos viešojoje erdvėje, mielai aranžuojamos ir klausomos“, – teigė T.Makačinas.
Pasak kompozitoriaus, M.Noviko kūryboje nėra nė vienos aimanuojančios dainos, jis visada buvo pašėlęs optimistas tiek gyvenime, tiek kūryboje.
M.Noviko kūryboje nėra nė vienos aimanuojančios dainos, jis visada buvo pašėlęs optimistas tiek gyvenime, tiek kūryboje.
„Jo kūryba – tai puikus studijų objektas, iš kur galima pasimokyti logikos, konkretaus dėstymo ir, svarbiausia, logotipinio melodingumo – M.Novikas gebėjo trumpai ir įtaigiai reikšti savo mintis muzikoje“, – teigė T.Makačinas.
Ilgus metus M.Novikas buvo T.Makačino vadovas Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje, kur pasižymėjo kaip profesionalus pedagogas, kurio indėlis šiandien puikiai atsispindi jaunesnių kompozitorių, išėjusių iš šios mokyklos, kūriniuose.
Paklaustas, kaip vertina savo kolegos indėlį į Lietuvos estradinės muzikos kultūrą, kompozitorius pabrėžė, kad optimizmas, džiazinės variacijos bei gilus profesionalumas – tai ryškiausias M.Noviko indėlis, kuris, tikėtina, neišgaruos net ir per kelias būsimas kartas.
Optimizmas, džiazinės variacijos bei gilus profesionalumas – tai ryškiausias M.Noviko indėlis.
Kompozitorius pasidžiaugė ir tuo, kad M.Novikas dar spėjo šių metų pavasarį Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje išgirsti fantastišką savo kūrybos koncertą, kuris buvo atliktas įvairiomis aranžuotėmis ir sudėtimis.
Pasak T.Makačino, net ir būdamas garbaus amžiaus, M.Novikas išmoko dirbti su kompiuteriu ir kūrė naujas dainas iki pat paskutinių gyvenimo mėnesių.
„M.Noviko optimistinės intonacijos ir gyvas pulsas – vertingiausia jo kūrybos pusė. Be to, tai bus patrauklu visuomet“, – teigė šviesaus atminimo kompozitoriaus kolega T.Makačinas.
1940 metais Vilniuje gimęs M.Novikas per daugiau nei penkis dešimtmečius sukūrė apie 500 įvairių žanrų kūrinių.
Kompozitorius dėstė Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje, Lietuvos konservatorijoje, Vilniaus konservatorijoje, buvo Vilniaus kultūros mokyklos direktorius, mokytojavo Vievio meno mokykloje.
M.Novikas yra sukūręs simfonijetę, uvertiūrą, du styginių kvartetus, fortepijoninį trio, pjesių fortepijonui, trijų romansų ciklą ir daugelį kitokio žanro kūrinių.
Tarp populiariausių jo dainų – „Pavasariška kelionė“, „Gera“, „Žalioj stotelėje“.
Nuo 1967 metų M.Novikas buvo Lietuvos kompozitorių sąjungos narys. 2001-aisiais kompozitorius apdovanotas geriausio lengvosios muzikos kompozitoriaus prizu.
