Šiaulių universiteto docentas, istorikas dr. S.Strelcovas neseniai sugrįžo iš komandiruotės po Tekančios Saulės šalį, kur savo mokslinių tyrimų lauką praplėtė archyvuose laikomomis žiniomis apie garsųjį Pasaulio tautų teisuolį. Mokslininko surinkta medžiaga suguls į knygą japonų kalba.
Č.Sugihara – jungtis tarp Japonijos ir Lietuvos
1940 m. vasarą Č.Sugihara išgelbėjo apie 6 tūkst. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų, suteikdamas jiems tranzitines vizas į Japoniją. Nė neturėdamas vyriausybės sutikimo, paskutinėmis lemiamomis akimirkomis jis išdavinėjo „gyvenimo vizomis“ vėliau pavadintus leidimus net Kauno traukinių stotyje.
Pagrindinis mano pastebėjimas – apie Č.Sugiharą susiformavusioje istorijoje Japonijoje Lietuva yra nepelnytai primiršta.
„Humanitariniuose moksluose Č.Sugihara yra gyva jungtis tarp Lietuvos ir Japonijos, o šioje šalyje išlikę šaltiniai leidžia užpildyti tyrimų spragas apie Antrojo pasaulinio karo pabėgėlius, kurie 1939 m. prieglobstį rado Lietuvoje, – pasakojo dr. S.Strelcovas, taip pat einantis ir Šiaulių universitete veikiančio Gynybos ir karybos edukacijos centro vadovo pareigas. – Stažuotės metu Japonijos užsienio reikalų ministerijos Diplomatijos archyve ne tik rinkau medžiagą apie pabėgėlius ir 1939–1940 metų Lietuvą, bet ir praplėčiau japonų konsulo Č.Sugiharos asmenybės tyrimus.
Buvo labai įdomu palyginti, kaip šiandien Č.Sugihara vertinamas Lietuvoje ir kaip jis matomas Japonijoje. Pagrindinis mano pastebėjimas – apie Č.Sugiharą susiformavusioje istorijoje Japonijoje Lietuva yra nepelnytai primiršta. Būtent tai kaip istorikas ir bandau atitaisyti.“
Tikimasi, jog kitais metais „Č.Sugiharos sąrašas“ bus įtrauktas į UNESCO tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“, todėl šiai progai Japonija ruošiasi ypatingai. Po vizito į Japoniją šios šalies akademikai dr. S.Strelcovą įtraukė į konferencijos, skirtos laukiamam įvykiui paminėti, mokslinį komitetą. Šiaulių universiteto mokslininko knygą planuojama pristatyti būtent šios konferencijos metu.
Mokslo kalba – ne anglų, o japonų
Kaip mokslininkas-tyrėjas bei dėstytojas dr. S.Strelcovas yra vykęs į įvairiausias šalis, tarp kurių: Švedija, Portugalija, Olandija, Vengrija, Kazachstanas, Ukraina, Pietų Korėja, Izraelis ir kt.
„Tarptautiniams akademiniams tinklams plėtotis iš dalies įtakos turi ir kalbos mokėjimas, todėl norintieji sėkmingai stažuotis, pavyzdžiui, Japonijoje, turi mokytis šios šalies kalbos, – sakė mokslininkas. – Gimtoji kalba Japonijoje – ypač svarbu dar ir dėl to, jog, skirtingai nei daugelyje Europos Sąjungos šalių, kuriose vis dažniau mokslininkai renkasi anglų kalbą, Tekančios saulės šalyje humanitarų sluoksniuose tebedominuoja gimtoji japonų.“
Ruošdamasis kelionei dar nuo pavasario, S.Strelcovas mokėsi japoniškai. „Gebu pasisveikinti, padėkoti, kažko užsisakyti kavinėje, suregzti primityvesnį sakinį, tačiau pranešimo perskaityti, žinoma, dar negalėčiau“, – sakė dėstytojas.
