V.Mačernis ir B.Vildžūnaitė turėjo susituokti Vilniuje 1943 metais. Deja, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ši ceremonija taip ir neįvyko, o pačiai Bronei visą gyvenimą teko skaudi dilema – kaip būtų susiklostęs gyvenimas, jei santuoka, kurios abu taip laukė, būtų įvykusi...
Visą savo gyvenimą B.Vildžiūnaitė nugyveno niekam negarsindama savo meilės istorijos, neužrašiusi prisiminimų, tik saugodama tai kaip brangiausią savo turtą.
Nepriklausomybės metais dalį V.Mačernio daiktų – jo studento laikų kepuraitę, rankraščius, kišeninius žodynėlius, iš kurių V.Mačernis mokėsi kalbų – ji atidavė saugoti Maironio literatūros muziejui.
Lietuvių tautosakos ir literatūros archyve yra saugomi pačios Bronės laiškai, rašyti jos ir Vytauto bendram draugui Juozui Jurkui jau po Mačernio mirties.
