Pasak A.Sniečkaus, kol kas galima kalbėti tik apie žodinį sutarimą. „Dalyvavau Seimo Kultūros komiteto posėdyje. Buvo sutarta iš visų pusių, visų partijų, kad bus kompromisas. Koks? Kad mes galėtume toliau taip dirbti ir taip gyventi.
Dar nėra jokios sutarties, kol kas viskas tik žodžiu. Tai norėtųsi, kol mes pajėgiame atlikti savo pareigas, kad gerai viskas būtų. Matysime – tikiuosi sprendimo artimiausiu metu, svarbiausia, kad be pykčio ir gražiai. Galima juk buvo viską išsiaiškinti ir juridinius, ir žmogiškus niuansus.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Juozapaitis sakė, kad Kauno rajono meras jam garantavo, kad nei fizinių, nei teisinių priemonių mus išmesti jau nenaudos.
O kai bus dokumentas, aš galėsiu drąsiai teigti, kad bus taip arba taip“, – kalbėjo A.Sniečkus.
Nori padėkoti žmonėms
Muziejininkas akcentavo, kad problema dėl patalpų, kuriose jie su žmona gyvena, yra jau kelerius metus – tai ne kelių pastarųjų savaičių reikalas. Tačiau būtent jos buvo intensyvios, žmonės žinia apie muziejų dalijosi socialiniuose tinkluose, įsijungė politikai.
Pats A.Sniečkus į situaciją žvelgia be pykčio: „Daug kam yra blogiau nei mums. Bet įsivaizduokit, kad 30 metų sodinate medelius, krūmelius, kiekvieną akmenėlį laukuose matot, kuriate aplinką, renkate eksponatus...“
Muziejininkas sako esantis labai dėkingas visiems, kurie dovanojo įvairius muziejui tinkančius eksponatus, o Sniečkams prireikė laiko pelnyti žmonių pasitikėjimą.
„Apie 10 metų eksponatus pirkau savo lėšomis, mainiau į savo daiktus. Vėliau žmonės pamatė, kad viskas yra, kad neišgobstau. Ateidavo tikrinti, ar yra jų daiktai, nepaisant to, kad jie nebuvo dovanoti, o parduoti. Ir kai pamatė, pradėjo dovanoti. Du trečdaliai daiktų yra sudovanotų. Man ši žinia labai svarbi ir norisi padėkoti žmonėms viešai. Kai sako valdžia, kad čia visuomenė sunešė... Ne. Man teko pasistengti ir pavaikščiot, parsinešt ir parsivežt“, – kalbėjo A.Sniečkus.
Žadėjo menką atlyginimą ir vieną kambarį
Prisimindamas pradžią, A.Sniečkus pasakojo, kad 1980 metų pabaigoje „Tėviškės žiniose“ pasirodė straipsnis, kad šis namas ieško šeimininko.
„Rašė, kad žada menką atlyginimą ir kambarį vieną. Man buvo idealu, sutapo su mano pozicija, svajone apie gyvąjį muziejų. Ir taip gyvenom, nebuvo ilgą laiką problemų.
Kas nutiko vėliau? Mums pasakė, kad nori pagerinti sąlygas, o aš ir nesipriešinau. Iškrausčiau visą rūsį – darbams paruošiau erdvę“, – kalbėjo A.Sniečkus.
O prieš kelerius metus muziejininkams pasakyta, kad reikia išsikraustyti. Buvo sutarta, kad iš muziejaus šeima išsikels per porą metų. Šiemet šis laikas ir atėjo.
„Jei ne šis viešas triukšmas dabar? Mes eitume lauk. Kai prieš mėnesį manęs paklausė, ar išeisiu, sakau, išeičiau, bet dėl karantino ir kai kurių šeimyninių bėdų, sveikatos, dar iki vasaros pabaigos negaliu.
Jie žino, kad aš ir ligoninėje gulėjau, kad turiu bėdų dėl stuburo. Tad ir sakiau, kad rūsys atlaisvintas ir ten jau galima pradėti darbus, o ploto, kur mes gyvename, man dar gali prireikti iki vasaros pabaigos. Bet po kelių dienų gavau kategorišką reikalavimą išsikelti.
Aš ir būčiau išsikėlęs, bet kai sukilo banga... Visiems buvau pasakęs, kad aš išeinu, nes kiek metų galima įrodinėti nežinia ką, jei jie nenori tokio muziejaus Lietuvoje.
Tokių – gyvųjų muziejų – Lietuvoje yra. Aš pats esu buvęs. Tik žmonės tai slepia, o aš ėjau visą laiką kaktomuša. Anksčiau ar vėliau, maniau, gal valstybė supras, kad gali būti ir kitokios kategorijos muziejus. Bet mūsų įstatymų leidėjai, deja, taip ir nepriėjo iki to.
Kai kūrėsi muziejų asociacija, buvau išrinktas į švietimo grupę. Teikiau siūlymą, kad reiktų pataisų dėl gyvojo muziejaus. Bet kūrėsi valstybė, o mes, tokie mažiukai, esame paskutinėje vietoje, tai natūralu“, – kalbėjo muziejininkas.
Muziejuje – 4955 eksponatai
A.Sniečkus teigė, kad dėl muziejaus buvo sąmoningai meluojama, teigiant, kad lankytojai negali naudotis tualetu, yra neinventorizuotų eksponatų.
„Mes leidžiame lankytojus į tualetą. Taip, yra buvęs nesusipratimas, kai kažko neleidom. Būna, kad žmonės viską meta, užkemša. Tačiau tai tik nesusipratimas, nemalonus epizodas. Spekuliuoja tokiomis kaltėmis, kad nei šis, nei tas“, – kalbėjo A.Sniečkus.
Taip pat buvo teigiama, kad čia gyvenantys muziejininkai naudojasi visa erdve. Pasak A.Sniečkaus, tai netiesa: „Mes gyvename atskirame priestate. Jis prilipintas prie muziejaus, statytas 1846 metais. Tai maždaug 24 kvadratinių metrų patalpa, o pats muziejus – 200 kvadratų. Tik tiek, kad iš mūsų gyvenamosios patalpos galima patekti tiesiai į ekspozicijų salę. Tačiau šie pasatai atskiri, o viso muziejaus erdve mes nesinaudojame.
Buvo kalbama ir apie eksponatų inventorizavimą. Aš atnešiau knygas, padėjau, parodžiau – yra inventorizuoti visi iki vieno. Beveik visi aprašyti. Iš viso yra 4955 eksponatai, iš jų 17 nupirkta už valdiškus pinigus. Ir gana brangūs jie mums – tai pirmieji Juškos leidiniai.“
