Kadenciją baigiantis M.Kvietkauskas: „Buvau ministras, kuris orientavosi į darbą, o ne viešojo įvaizdžio kūrimą“

COVID-19 ir kiti svarbiausi klausimai

– Kokie jūsų bei jūsų komandos nuveikti darbai, jūsų požiūriu, buvo svarbiausi?

– Įvardinčiau tris svarbiausius. Pirma – smarkiai augęs kultūros sektoriaus finansavimas, į kurį patenka: kultūros darbuotojų atlyginimų kėlimas, didelė parama, susijusi su COVID-19 padariniais, ir didelės papildomos lėšos infrastruktūrai.

Jeigu palygintume situaciją su 2017 m., tai galime konstatuoti, jog finansavimas kultūros sektoriui išaugo trečdaliu. Anuomet buvo skirta virš 200 mln. eurų, o šiemet ši suma perkopė 300 mln. eurų. Tad per šiuos metus tai buvo didelis augimas ir šiemet mes turėjome beveik dvigubą Kultūros rėmimo fondą (KRF), dideles papildomas lėšas kino sektoriui. Čia būtų galima įvardinti dar ne vieną sritį, kad ir bibliotekų finansavimą naujoms knygoms įsigyti. Lietuva pirmą kartą pasiekė ir net viršijo Europos Sąjungos lėšų, skiriamų šiam tikslui, vidurkį.

Antra – strateginiai dokumentai, pavyzdžiui, patvirtinama ir įgyvendinama Lietuvos kultūros politikos strategija iki 2030 metų. Kultūros paveldo išsaugojimo politikos koncepcija bei dabar visai neseniai patvirtintas veiksmų planas, kuris pradeda mūsų paveldosaugos reformą su labai konkrečiais tikslais ir terminais. Ir, žinoma, Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektas, parengtas, diskutuotas ir pateiktas Seimui.

Komandos darbu be galo didžiuojuosi ir, tiesą sakant, net šiek tiek gaila išsiskirti.

Trečiasis dalykas – dviejų ekstremalių situacijų valdymas. Pirmoji, kurios vadovu buvau ir tebesu, yra Gedimino kalno nuošliaužų tvarkymas. Per šiuos metus pavyko rasti institucijų sutarimą, pasiūlyti šiuolaikiškus, moderniu mokslu pagrįstus sprendimus ir užtikrinti lėšas. Dar viena ekstremali situacija, kurios niekas nesitikėjo, yra pandemija bei padėties kultūros sektoriuje valdymas.

Vienas iš darbų, dėl kurių pats labai džiaugiuosi, yra tai, jog pavyko suburti profesionalią, darbščią ir sąžiningą politinę komandą, kuri per visus tuos metus neturėjo jokių etikos, interesų konflikto pažeidimo. Tos komandos darbu be galo didžiuojuosi ir, tiesą sakant, net šiek tiek gaila išsiskirti.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mindaugas Kvietkauskas

– Jau anksčiau esate įvardijęs, kad Kultūros politikos pagrindų įstatymo priėmimas – vienas iš prioritetinių darbų. Ar COVID-19 situacija pakoregavo šio įstatymo patvirtinimo datą?

– Taip, dėl pandemijos jo svarstymai Seime, vieši klausimai nebuvo keliami. Tai turėjo vykti jau šių metų pavasarį. Rudens sesijoje svarstymai nevyko taip sparčiai, kaip būčiau tikėjęsis. Bet įstatymas yra parengtas ir Vyriausybės pateiktas Seimui.

Kaip ministras savo darbą jaučiuosi iš tikrųjų atlikęs, tad pagrindinė šio įstatymo priėmimo atsakomybė yra Seimo. O aš manau, kad Kultūros politikos pagrindų įstatymas – tikrai būtinas, nes kultūros sričiai galiojantys virš 20 įstatymų turi pagaliau būti susisteminti. Be to, turi būti įtvirtintos naujos nuostatos – tarptautinei kultūros sklaidai, regioninei kultūros politikai, istorinei atminčiai, nevyriausybinėms organizacijoms (NVO).

– Neseniai išrinkto Seimo Kultūros komiteto vadovo Vytauto Juozapaičio nuomone, Kultūros politikos pagrindų įstatymas yra klibantis. Ties kokiais klausimais jums nepavyko sutarti?

– Kaip visuomet, priimant pagrindinį įstatymą tam tikrai sričiai esama daug diskusijų, daug įvairiausių siūlymų ir jie toliau teikiami. Tai yra natūralus įstatymo derinimo procesas, bet aš manau, kad dabar yra ta stadija, kai daugybė dalykų yra sutarta. Tarkime, nemažai kalbėjome dėl NVO vaidmens ir pirmąjį kartą įstatyme jis yra įtvirtintas kaip kultūros politikos sistemos dalis.

Aš tikrai manau, kad Kultūros politikos pagrindų įstatymas parengtas taip, jog iš esmės gali būti priimtas.

Reikėjo labai daug diskusijų su nevyriausybininkais, kokios formuluotės būtų tinkamos, kad šitos organizacijos būtų nei suvalstybinamos, nei liktų už kultūros politikos sferos. Nors ir nebuvo lengva, tas formuluotes pavyko rasti. Aš tikrai manau, kad Kultūros politikos pagrindų įstatymas parengtas taip, jog iš esmės gali būti priimtas. Beje, šį rudenį tai patvirtino nacionalinės kultūros įstaigos, kurios kreipėsi raštu į Seimą, pabrėždamos, kad įstatymas parengtas ir iš esmės gali būti tvirtinamas.

– Scenos menų kritikas Vaidas Jauniškis interviu 15min teigė: „Pandemija dar labiau išryškino, kad NVO dirbantys menininkai ir kiti meno darbuotojai yra visiškai socialiai neapsaugoti.“ O „viešojo sektoriaus ir NVO finansavimas skiriasi 89:11 proc.“ Koks iš tiesų šis procentas turėtų būti bei kodėl skirtis vis dar tokia didelė?

– Reikia analizuoti visus aktualius finansinius duomenis. Jeigu pasižiūrėtume į šių metų lėšas, paskirtas per pandemiją, bei Kultūros tarybos programą naujų kultūros veiklų, produktų kūrimui, tai didžioji dalis lėšų buvo skirta NVO. Prisiminkime 5 mln. eurų, kurie buvo paskirti individualiems menininkams. Prisiminkime taip pat 2 mln. eurų paramą renginių organizatoriams, 6 mln. eurų paramą kinui, kuris yra privatus kultūros sektorius.

Ateities ekonomikos DNR plane numatyta 15,5 mln. kultūrinėms ir kūrybinėms industrijoms. Tai nauji didžiuliai pinigai, jeigu šio plano nepakeis naujoji Vyriausybė.

Jeigu mes sudėtumėm ir apie finansavimą kalbėtume labai konkrečiai, tai pamatytume, kad Kultūros ministerija bei Kultūros taryba labai siekė padėti NVO bei planuoja šią paramą į ateitį. Ateities ekonomikos DNR plane numatyta 15,5 mln. kultūrinėms ir kūrybinėms industrijoms. Tai nauji didžiuliai pinigai, jeigu šio plano nepakeis naujoji Vyriausybė.

– Peržvelgus vieną paskutiniųjų Kultūros tarybos pateiktų paramos sąrašų, jame buvo ir „Laisvės TV“, ir grožio mugės renginių finansavimas. Ar jūs esate patenkintas Kultūros tarybos darbu?

– Šitoje ekstremalioje situacijoje Kultūros taryba tikrai atlaikė. Jai teko milžiniški uždaviniai ir atsakomybė už didžiules lėšas. Jei ir buvo padarytos nedidelės klaidos, tai be galo įtemptoje situacijoje, jos visiškai yra pateisinamos.

Beje, sprendimai, kurie sukėlė įvairiausių abejonių, buvo peržiūrėti, o renginių, projektų, kuriuos jūs minite, finansavimas buvo peržiūrėtas ir atšauktas arba pakoreguotas.

Priekaištas dėl komunikacijos su žiniasklaida – „nelabai adekvatus“

– Žiniasklaidos priemonėse, socialiniuose tinkluose išeinanti Kultūros ministerijos vadovybė nuolatos kritikuojama dėl uždarumo. Kodėl komunikacija su žiniasklaida jūsų kadencijos metu buvo sudėtinga?

– Jeigu pasižiūrėtume į mano duotų interviu, komentarų skaičių, tai turbūt pamatytume, kad toks priekaištas nelabai adekvatus.

Kita vertus, yra dar viena šio santykio pusė. Aš buvau ministras, kuris orientavosi į darbą, o ne viešojo įvaizdžio kūrimą. Mano darbo diena prasidėdavo nuo planavimo, o ne nuo like’ų feisbuke peržiūros. Aš tai laikau svarbiausia užduotimi, nes, mano nuomone, populiaraus, lengvai atpažįstamo įvaizdžio siekis dažnai supančioja, nes politikas ima vengti objektyvių ir nepopuliarių sprendimų. Bet aš tikrai nesiorientavau į populiarų įvaizdį, o, visų pirma, į skaidrų, sąžiningą darbą, kuriuo tikrai labai didžiuojuosi.

– Kokį nepopuliarų sprendimą buvo sudėtingiausia priimti?

– Sakykime, labai daug interpretacijų sulaukė parama kultūros infrastruktūrai. Iš 30 mln. eurų bei papildomų lėšų savivaldybėms buvo padaryta be galo daug reikšmingų darbų. Nors buvo įvairiausių kaltinimų dėl šio sprendimo, aš nuosekliai argumentavau, kad tai – ilgalaikės investicijos į Nacionalinį dramos teatrą, kultūros centrus regionuose. Galų gale tokius paveldo objektus kaip Palangos kurhauzas, kuris buvo sėkmingai prikeltas ir jau šį rudenį atidarytas. Tai pažvelgus į poveikį to, ką šios lėšos turėjo ir dar duos ateityje, tai kaip tik šio nepopuliaraus sprendimo visiškai nesigailiu.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mindaugas Kvietkauskas

Santykiai su Vyriausybe ir Seimu

– Ar darbą su Seimo Kultūros komitetu, kurio pirmininkas buvo Ramūnas Karbauskis, vertinate kaip efektyvų?

– Konstruktyvus. Be abejo, įvairių diskusijų komitete ir Seime tikrai būta. Bet bendrai su Kultūros komitetu pavyko įgyvendinti ne vieną puikų darbą. Čia paminėčiau ir Kultūros paso programą, ir jo tolesnį stiprinimą, nemokamą muziejų lankymo įtvirtinimą bei svarbius teisės aktus.

Politikoje yra mažai žmonių, kurie turėtų didelį kultūrinį autoritetą, aukštą erudiciją.

Apskritai, kalbant plačiau, norėčiau pakomentuoti bendresnę problemą, kuri nėra susijusi nei su buvusiu Seimu ar dabartine būsima Vyriausybe. Tai yra plyšys tarp mūsų politinio ir kultūrinio-intelektualinio elito. Politikoje yra mažai žmonių, kurie turėtų didelį kultūrinį autoritetą, aukštą erudiciją. Mes tokių žmonių stokojame, kol šis – kultūrinio elito, dalyvaujančio politikoje – sluoksnis nesustiprės, tol bus labai sunku įtvirtinti stabilų kultūros prioritetą valstybės politikoje.

Labai dažnai ir kultūros žmonės mato politiką tik iš savos sferos, gyvena labai uždarame pasaulyje, nesuprasdami politikos ar finansavimo mechanizmų. Jų ėjimas į aktyvesnį politinį gyvenimą yra būtinas tam, kad kultūros vaidmenį valstybės gyvenime galėtume sustiprinti taip, koks jis turėtų būti.

– Kalbate apie kultūrinio išsilavinimo skirtumus. Įdomu, ar bendraudamas su kitais ministrais, kadangi jūsų vadovaujama institucija turėtų glaudžiai dirbti ir su Švietimo, mokslo bei sporto ministerija, nesijautėte, jog Kultūros ministerija nustumiama į šoną tarsi „prabangos klausimas“.

– Buvo ir labai konstruktyvaus darbo, o kartais buvo poreikis pakovoti už kultūrinius interesus. Vienas svarbiausių dalykų, kurių pavyko pasiekti, yra tai, kad kultūrinės veiklos pagaliau atsidūrė tarp ekonominių inovacijų. Ateities ekonomikos DNR plane kultūrinė veikla pirmąjį kartą vertinama kaip duodanti valstybei pažangos efektą.

Lygiai taip pat svarbios derybos vyksta bei laukia ateityje dėl Kultūros ministerijos krepšelio Europos ateinančiame struktūrinių fondų periode. Čia taip pat svarios ir kultūrinės kūrybinės industrijos. Šias derybas Kultūros ministerija jau yra pradėjusi ir rezultatas sektoriui bus svarbus bei parodys, kokia kultūros reikšmė.

– Neseniai pranešimu žiniasklaidai Kultūros ministerija Vyriausybės bei Finansų ministerijos prašė palikti iki šiol suderintą 21 mln. 408 tūkst. eurų sumą.

– Konstitucinio Teismo nutartis nustatė, kad KRF lėšų perkėlimas iš vienų kalendorinių metų į kitus neatitinka konstitucijos nuostatų. Todėl dabar labai svarbu atrasti būdą, kaip užtikrinti pilną KRF finansavimo apimtį ir kitais metais. Į šią problemą kaip tik atkreipiau prezidentūros, Seimo, Finansų ministerijos dėmesį. Tai yra mano signalas perduodant valdžią būsimai Vyriausybei. Aš tikiuosi, kad bus padaryta taip, kaip ir siūlo Kultūros ministerija.

Maloniai nustebau, kai pamačiau naujosios valdančiųjų koalicijos sutartyje kultūros sektoriui formuluojamas nuostatas, kurios kyla iš mūsų parengtos strategijos.

Vis dėlto, po Konstitucinio Teismo išaiškinimo reikės daryti teisės aktų keitimus, užtikrinant šiek tiek kitokį KRF finansavimo modelį. Čia labai svarbus iššūkis ateičiai – labai svarbu, kaip tas modelis bus pakoreguotas.

– Ką dar svarbu perduoti būsimajai Vyriausybei?

– Manau, kad svarbi patvirtintos kultūros strategijos ir paveldosaugos tąsa. Maloniai nustebau, kai pamačiau naujosios valdančiųjų koalicijos sutartyje kultūros sektoriui formuluojamas nuostatas, kurios kyla iš mūsų parengtos strategijos.

– Kokie jūsų ateities planai? Ar grįšite į akademinę veiklą, ar tęsite politinį, visuomeninį gyvenimą?

– Dvylika metų skyriau valstybės tarnybai. Pradžioje dirbamas kaip institucijos vadovas, vėliau kaip ministras. Dabar esu pasiilgęs akademinio, intelektualinio, kūrybinio darbo. Turiu ten daug planų, kuriuos vis tekdavo atidėti ateičiai. Tai dabar labai noriu juos įgyvendinti.

Diskutuojant Seime dėl ateinančių metų biudžeto, teko išgirsti priekaištą, kad kaip kultūros ministras kalbu labai sausa finansų kalba. O kurgi mano buvusios egzistencinės įžvalgos, kaip kultūros kūrėjo? Tai dabar atėjo laikas prie jų sugrįžti.