Kiek projektų vykdytojai sumokėjo kūrėjams? Kiek nevyriausybinės organizacijos išleido biuro išlaikymui ir darbuotojų atlyginimams? Analizę atliko Lietuvos kultūros tarybos Stebėsenos ir analizės skyriaus patarėja Marija Pečiulytė, rašoma pranešime spaudai.
78 proc. finansavimo organizacijos panaudojo tiesioginėms projektų reikmėms
Viešojoje erdvėje dažnai kyla klausimų dėl to, kaip naudojami pinigai Lietuvos kultūros tarybos finansuojamuose projektuose. M.Pečiulytė išanalizavo 2022 m. įgyvendintų 823 projektų finansines ataskaitas. Šie projektai vykdyti trijų tipų organizacijų: nevyriausybinių (viešosios įstaigos, asociacijos ir labdaros fondai), privačių (uždarosios akcinės bendrovės, mažosios bendrijos) ir biudžetinių. Analizėje ji aptarė keturias išlaidų grupes: administracines išlaidas (darbo užmokestį, biuro išlaikymą ir pan.), tiesiogines veiklos išlaidas, įskaitant atlygius už kūrybinį darbą, prekių ir paslaugų įsigijimą, nenumatytas išlaidas ir ilgalaikio turto įsigijimą, kurio vertė viršijo 500 eurų.
Tyrėja pastebėjo, kad organizacijos vidutiniškai 78 proc. lėšų skyrė tiesioginėms projektų įgyvendinimo išlaidoms ir tik 18 proc. – administracinėms reikmėms. Likusi 4 proc. dalis skirta nenumatytoms išlaidoms ir ilgalaikiam turtui įsigyti.
Didžiausia tiesioginėms reikmėms skirta LKT finansavimo dalis teko atlygiams kūrybiniams darbuotojams – jie sudarė 44 proc., arba 4,9 mln. eurų visų tiesioginių išlaidų. Administracinėse išlaidose didžiausią dalį lėšų organizacijos skyrė projekto vadovui ir kitiems organizacijos darbuotojams (35–36 proc.). Tyrėja teigė, kad lėšos meno sričių ir kitose šešiose programose („Ugdymas kultūra“, „Menas žmogaus gerovei“, „Kūrybinės bendruomenių iniciatyvos“, „Kultūros ir kūrybinės industrijos“, „Etninė kultūra ir nematerialus kultūros paveldas“, „Atminties institucijos“) naudotos panašiai, išskyrus ilgalaikio turto įsigijimui ir administracinėms reikmėms. Tačiau strateginėse programose matyti reikšmingai didesnė administracinių išlaidų dalis (31 proc.).
Administracinės išlaidos siekė mažesnę dalį nei tikėtasi
2022 m. išaugę patalpų šildymo kaštai paskatino Kultūros ministeriją greitai reaguoti ir padidinti administracinių išlaidų limitus LKT projektų vykdytojams. Nevyriausybinės organizacijos galėjo skirti nebe 35, o 50 proc. lėšų administraciniams poreikiams. O strateginėms kultūros ir meno organizacijoms šie limitai išliko nepakitę – jos gali skirti iki 60 proc.
Analizė parodė, kad nevyriausybinės organizacijos vidutiniškai 23 proc. iš visų gautų LKT lėšų skyrė administracinėms išlaidoms. Strateginių programų vykdytojai skyrė daugiau – 33 proc., o meno srityse ir kitose programose ši dalis buvo mažesnė – 14 proc. Vis dėlto, ši dalis išlieka stipriai mažesnė nei pirminiai limitai iki jų padidinimo.
Tik 2 proc. išlaidų sudarė komunalinės paslaugos ir biuro nuoma
M.Pečiulytė pastebėjo, kad detaliau analizuojant administracines išlaidas nevyriausybinėse organizacijose, komunalinės paslaugos ir biuro nuomos išlaidos vidutiniškai sudarė 10 proc. visų administracinių išlaidų: 12 proc. strateginėse programose, 7 proc. meno srityse ir vos 1 proc. kitose programose. Tai reiškia, kad bendrai tik apie 2 proc. visų projektų vykdytojų išleistų LKT lėšų buvo naudojamos komunalinėms paslaugoms ir biuro nuomai padengti.
Be to, tyrėja nustatė, kad projektų vykdytojai retai pateikė šias išlaidas savo ataskaitose meno srityse (26 proc. projektų) ir šešių kultūros programų grupėje (28 proc. projektų), tačiau strateginio finansavimo kontekste jos paminėtos 65 proc. ataskaitų.
M.Pečiulytė nustatė, kad didžiausia dalis iš Lietuvos kultūros tarybos paskirtų lėšų nevyriausybinių organizacijų administracinėms išlaidoms teko projekto vadovui ar kitiems organizacijos darbuotojams. Meno srityse atlygis projekto vadovui sudarė 50 proc., o strateginių asociacijų / skėtinių organizacijų atveju – 60 proc. visų administracinių išlaidų. Be to, didžiausią dalį lėšų kitiems darbuotojams suteikė tarptautinių renginių organizatoriai – 45 proc.
Projekto metu atlygiai už kūrybinį darbą sudarė 34 proc. išlaidų
Analizė parodė, kad kūrybiniu darbu užsiimantiems asmenims programų projektuose vidutiniškai išmokama apie 34 proc. visų išlaidų. Svarbu pažymėti, kad šioje analizėje buvo nagrinėjami ne tik nevyriausybinių ir privačių, bet ir biudžetinių įstaigų mokami atlygiai.
Tyrėja nustatė, kad atlygiai už kūrybinį darbą, mokami meno sričių, šešių kultūros programų ir strateginio finansavimo grupėse, sudarė nuo 10 iki 62 proc. LKT suteikto finansavimo. Didžiausią šių lėšų dalį skyrė „Meno žmogaus gerovei“, „Kūrybinių bendruomenių iniciatyvų“, scenos menų (muzikos, teatro, šokio) organizacijos – ne mažiau pusės visų gaunamų lėšų. O iš visų kūrybinių darbuotojų ir kūrėjų daugiausiai iš LKT lėšų buvo mokama muzikos atlikėjams ar kolektyvams (17 proc.), aktoriams ar trupėms (10 proc.).
M.Pečiulytės analizė parodė, kad strateginio finansavimo programose atlygių dalis, skirta kūrybiniams darbuotojams, buvo santykinai mažesnė nei meno srityse ar kitose šešiose programų grupėse. Tai sudarė nuo 10 iki 41 proc. LKT finansavimo. Šiose programose daugiausiai lėšų atlygiui skyrė tarptautinių renginių, kultūros ar meno produktus ar paslaugas kuriančių ir teikiančių organizacijų projektų vykdytojai. Tuo tarpu mažesnę – meno kūrėjų organizacijų ir asociacijų / skėtinių organizacijų atstovai. Bet tai nebūtinai reiškia, kad buvo skiriami mažesni atlygiai ar jų bendrai buvo mažiau – gali būti, kad didesnį LKT finansavimą gaunančios strateginės organizacijos turėjo daugiau laisvės paskirstyti lėšas ir kitoms reikmėms.
Tyrėja pastebėjo, kad strateginėje meno kūrėjų organizacijų programoje didžiausia atlygių dalis už kūrybinį darbą buvo mokama kuratoriams ar meno vadovams ir muzikos atlikėjams ar grupėms (atitinkamai 24 ir 13 proc. nuo lėšų kūrybinių darbuotojų atlygiams).
Pusė atlygių kūrybiniams darbuotojams siekia iki 350 eurų
Lietuvos kultūros taryba atliko ne vieną tyrimą ir surengė pristatymą apie menininkų atlygius. M.Pečiulytė, analizuodama 2022 m. meno sričių ir meno kūrėjų organizacijų ataskaitose pateiktus atlygių duomenis, nustatė, kad pusė visų atlygių kūrybiniams darbuotojams (autorių, kūrėjų, meno vadovų ir atlikėjų) buvo iki 350 eurų. Tačiau pasitaikė ir kitokių atvejų. Pavyzdžiui, teatro srityje vienam asmeniui sumokėta 10 588 eurų kaip „režisieriaus honoraras“, o fotografijos srityje „autorinis honoraras už straipsnį savaitraštyje“ siekė tik 12 eurų. Tokių mažų atlygių aptikta visose meno srityse ir strateginėje meno kūrėjų organizacijų programoje, pavyzdžiui, 15 eurų „už vaidmens atlikimą“ ar „honorarą literatūrinių tekstų vertėjams“. Tai parodo, kad vis dar vyrauja ypač dideli skirtumai tarp didžios daugumos kūrybinių darbuotojų, kurie gauna palyginti mažą užmokestį ir saujelės tų kūrėjų, kurie gauna žymiai didesnius atlygius.
M.Pečiulytė nustatė, kad kuratoriai ir meno vadovai gavo palyginti tolygesnius atlygius projektuose. Maždaug pusė kuratorių gavo iki 686 eurų už darbą, o didžiausia reikšmė buvo 3 630 eurų, ir tai mažai kito tarp programų.
Tyrėja atkreipė dėmesį, kad ataskaitų analizė parodė tam tikrus ribotumus. Nors galima teigti, kad atlygis sumokamas už pagrindinę veiklą projekto metu, nes gaunamas honoraras, sudaroma projektinė ar autorinė sutartis, tačiau ataskaitose beveik nenurodoma darbo, už kurį mokama apimtis ar trukmė, tikėtinas rezultatas. Dėl to tiksliai ar objektyviai įvertinti atlygį mokamą vienam asmeniui naudojant LKT ataskaitų duomenis nėra lengva. Be to, ataskaitose pateikiamos tik LKT padengtos, o ne viso projekto išlaidos, todėl dalis atlygių ar kitų išlaidų gali čia nepatekti. Norint išplėsti ir tikslinti analizę, reikėtų įtraukti ir Sodros bei Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis.
Projektų vykdytojai LKT lėšas skyrė kūrybinių idėjų įgyvendinimui
Ši finansinių išlaidų analizė atskleidė, kaip Lietuvos kultūros tarybos skirtos lėšos projektų vykdytojų buvo panaudotos 2022 metais. Tiek meno sričių konkursuose, tiek strateginio finansavimo programose jos daugiausiai buvo skirtos kūrybinėms idėjoms įgyvendinti, o ne pačioms organizacijoms palaikyti. Vidutinės išlaidos organizacijų administravimui palyginti labai mažos, nes greičiausiai nepavyktų įgyvendinti užsibrėžtų veiklų. Net ir strateginio finansavimo programose tik 33 proc. LKT lėšų naudojamos organizacijoms išlaikyti, nors šios programos buvo sukurtos stiprinti kūrybinių organizacijų tvarumą, kad 60 proc. lėšų būtų skirta jų administravimui.
Nors LKT pateikiamose finansinėse ataskaitose dominuoja nedideli atlygiai už kūrybinį darbą, fiksuojami stiprūs jų svyravimai ir netolygumas, bendrosios vidutinės išlaidos už kūrybinį darbą analizuotose programose sudaro gerą trečdalį visų LKT skirtų lėšų.
Detali analizė ir jos metodologija yra rengiama ir netrukus bus paskelbta.
