Anksčiau Slovakijos žiniasklaida skelbė, kad jis yra dirbęs apsaugininku ir, kaip įtariama, buvo susijęs su prorusiška grupuote „Slovenskí Branci“.
15min pateikia informaciją, kurią surinko čekė baltistė, vertėja iš latvių ir lietuvių kalbos į slovakų kalbą Marta Eva Běťáková.
J.Cintula gimė 1953 metais kovo 1 dieną. Jis gyveno Levicės mieste pietų Slovakijoje.
Tiriant J.Cintulos aplinką, galima prieiti prie išvados, kad jis stipriai jautė Slovakijos visuomenės poliarizaciją, tai, kaip visuomenę skaldo skirtingų politinių partijų palaikymas.
Anksčiau dirbo apsaugos darbuotoju prekybos centre, buvo agresyviai užpultas kliento, po šio išpuolio jam teko ilgai gydytis.
2016 metais Levicėje jis pradėjo kurti politinę partiją „Prieš prievartą“. Buvo keltas tikslas surinkti 10 tūkst. parašų ir kovoti prieš bet kokios rūšies prievartą, – nuo karo iki smurto namuose. Surinkti parašų nepavyko. „Jokios slavų brolystės nėra. Yra tik agresorius ir užpultasis“, – savo socialiniuose tinkluose paskutinį kartą apie projektą užsiminė J.Cintula.
Nepaisant „Prieš prievartą“ lozungo, J.Cintula buvo už radikalius sprendimus.
Knygoje „Efata“, kurioje gausybė visokių filosofinių apmąstymų, jis rašė apie savo kaimynus nužudžiusį žudiką: „Atvirkščiai – jis buvo vyras, kuris nebegalėjo pakelti pykčio naštos, kurią su savimi nešėsi visą gyvenimą... Paskelbė jį bepročiu, tačiau jis nebuvo beprotis, jis tik nebegalėjo pakelti savo naštos“. Toliau rašoma, kad būtent ši našta gali paskatinti išeiti į miestų gatves ir sukelti didelį blogį.
Rašytojas gyveno bendrabutyje, jo žmona – gimnazijos mokytoja ir, pasak namo prižiūrėtojo, jų santuoka – darni, jie vaikščiodavo susiėmę už rankų.
Nuo 2015 m. J.Cintula yra Slovakijos rašytojų sąjungos narys. Ši sąjunga nėra visus Slovakijos rašytojus apimanti bendrija, labiausiai vienijanti tuos rašytojus, kuriems rūpi visuomeninis gyvenimas ir kurie yra katalikiškų ir konservatyvių, ne radikaliai konservatyvių, pažiūrų.
Sąjunga leidžia „Literatūros savaitraštį“, kuriame dalis tekstų – apie krikščionybę ir politiką. Vienas iš publikuotų tekstų vadinasi „Karas nėra taika“. Panašu, kad savaitraštis laikosi panašios nuomonės apie karą Ukrainoje kaip Robertas Fico, kuris pabrėžia, kad su Rusija reikia derėtis. Sąjunga savo svetainėje paskelbė, kad yra sukrėsta tokio brutalaus nusikaltimo, yra nutraukusi visus ryšius su įtariamuoju nusikaltėliu ir esanti įsitikinusi, kad prie jo nusikaltimo prisidėjo liberali žiniasklaida.
Visas jo knygas išleido vietinė leidykla Levicėje. J.Cintula nebuvo labai garsus rašytojas. Jo poezijoje slypi dar vienas paradoksas: dalis jo kaimynų nurodė, jog jis buvęs „truputį keistuolis“, o dalis – kad buvęs labai mielas, geraširdis, visada pasiruošęs padėti žmogus. Tačiau poezijoje tai neatsispindi. Slovakijos žiniasklaida rašo, kad, sprendžiant pagal jo eilėraščius, jis save laikė maištininku.