Literatūra / „Poltava“ ir „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms“
„Susižavėjau neseniai išklausyta Roberto Petrausko audioknyga „Poltava“. Buvo be galo įdomu taip nuosekliai ir išsamiai sužinoti apie Ukrainos gimimą, susipažinti su istorinėmis asmenybėmis – karaliais, imperatoriais ir jau istoriniais jų veiksmais bei peripetijomis kariaujant ir ieškant sąjungininkų.
O jei reikėtų įvardyti tik vieną knygą iš visų per gyvenimą perskaitytų, sakyčiau, tai būtų Dale Carnegie „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms“. Ją esu skaitęs -niolika kartų ir nuoširdžiai tikiu, kad kiekvienas ją perskaitęs tampa geresniu žmogumi. Šioje knygoje labai aiškiais ir suprantamais pavyzdžiais yra sudėliotos bendražmogiškos tiesos. Kai kasdienoje ir skubėjime šie lyg ir jau kadaise atrasti dalykai kiek nusitrina ir užsimiršta, knygą vėl ir vėl galima išsitraukti iš lentynos“, – teigė A.Ramaška.
Kinas / „Ties virimo riba“
„Tai yra pats sudėtingiausias klausimas žmogui, dirbančiam kino industrijoje“, – šypsodamasis teigė festivalio generalinis direktorius.
„Na, bet gerai, jei visgi reikia įvardyti vieną, tuomet šiandien išskirsiu filmą „Ties virimo riba“ (rež. Philipas Barantini). Jis įdomus daugybe aspektų, pirmiausia, savo meistriška forma – viskas nufilmuota vienu dubliu. Savo dinamika ir intensyvumu festivalyje itin išsiskirsiantis filmas atspindi šiuolaikinio žmogaus kasdienybę – persmelktą nuolatinės įtampos, perdegimo, kaltės jausmo prieš artimiausius žmones, kuriems nuolat stokojame laiko“, – teigė A.Ramaška.
„Be to, juk visuomet smalsu pamatyti, kas vyksta už uždarų restorano virtuvės durų, o „Ties virimo riba“ žiūrovą įsileidžia į užkulisius ir juos parodo tokius, kokie ir yra – nepagražintus. Daugelis filmą jau mačiusių šefų patvirtina, kad jame atskleistas labai autentiškas restoranų, kurių darbą dažnai esame linkę romantizuoti, gyvenimas, nes iš tiesų tai yra juodas darbas. Taigi norėtųsi, kad filmas žadintų didesnę empatiją tiems žmonėms, kurie dirba tam ir tuomet, kai kiti linksminasi. Beje, pagrindinio aktoriaus Stepheno Grahamo vaidyba šiame filme – absoliučiai nuostabi.“
Spektaklis / „Palata“
„Didžiausią įspūdį man padaręs spektaklis yra Rolando Kazlo „Palata“, – atsakė pašnekovas. – Pirmiausia, jis sužavi savo siužetu, istorija – psichiatrijos ligoninėje ligonis su gydytoju kalbasi apie gyvenimo tiesas, prasmę, apie tai, kas yra tikra, o kas ne, kas yra gerai, o kas – blogai. Ir supurto visus pagrindus, kvestionuodamas tuos labiausiai pamatinius dalykus, kuriuos mes neva labai gerai žinome. Galiausiai, tęsdamas pokalbį, gydytojas pats prigula šalia neva „ligonio“.
R.Kazlo vaidmuo šiame spektaklyje – neįtikėtinas, atrodo, kad jis vaidina save ir realius savo išgyvenimus. Tai yra aukščiausias meistrystės lygmuo – parodyti, lyg tai būtų tikra.“
Muzika / „Ancora tu“
„Mano klausomiausių muzikos kūrinių TOP’uose visuomet sukasi Róisín Murphy „Ancora tu“. Labai patinka tas kūrinio lengvumas, tarsi išskridimas į kitą pasaulį.“
Paroda / „Tapybos pabaiga“
„Viena labiausiai gyvenime įsiminusių parodų yra Ray Bartkaus „Tapybos pabaiga“, vykusi VDA ekspozicijų salėse „Titanikas“. Įspūdį paliko jo autentiškas realistiškumas, kuris dar sustiprėja didžiuliuose jo kūrinių formatuose. Taip pat nuolat seku Algio Kriščiūno kūrybą – jo popartas paliečia daugybę socialinių kontekstų ir žeria kritikos visuomenei.“