Zita Bružaitė
„Man tai buvo smūgis, – pradėjo kompozitorė Z.Bružaitė. – Paskutinysis jo laiškas atėjo liepos 13 d. Be to, neseniai kalbėjome telefonu, planavome darbus.“
„Sutarėme, kad jis parašys „Čiūželos“ orkestruotę pučiamųjų orkestrui, perdarys jį kitoms sudėtims, kad kūrinys turėtų ilgesnį gyvenimą“, – pasakojo Z.Bružaitė ir pridūrė, kad kaip tik kalbėjo apie ilgus ir trumpus muzikų gyvenimus. „Ši naujiena ne tik apibūdina netikėtus žmogaus gyvenimo vingius, bet ir gyvenimo trapumą plačiąja prasme.“
Pasiteiravus, kas jo kūryboje svarbiausia, Z.Bružaitė teigė – A.Klova kaip menininkas buvo labai universalus:
„Kalbant apie jį kaip apie profesionalų kompozitorių akys visuomet krypsta į jo kamerinius kūrinius. Ir dabar bekalbant iškyla paskutiniųjų metų kūriniai, kuriuose į klasikinių instrumentų, tarkime, styginio kvarteto, skambesį įausti liaudies instrumentai. Juk jis domėjosi folkloru, buvo džiazo žinovas, mokovas, sekėjas. Parašė dešimtis kritinių straipsnių. Algirdas apkabino labai daug kūrybinių sferų, kurios tarpusavyje draugavo.“
Čia Z.Bružaitė prisiminė jo kūrinį „Ramus rytas“, atliekamą styginio kvarteto ir birbynės. „Skaidrą“ kanklėms bei „Mažąjį smuikininką“.
Kompozitorė pasakojo, kad jiedu su A.Klova buvo vieno profesoriaus mokiniai. „Abu akademijoje baigėme Juliaus Juzeliūno klasę, jis nuolat akcentavo, kad kompozitoriaus savastis ir išskirtinumas priklauso ne nuo modernumo laipsnio. Bet tiek, kiek palieki savo šaknų žymę. Man atrodo, kad A.Klova įspaudė šias žymes labai stipriai.“
Virgis Stakėnas
Pokalbį 15min V.Stakėnas pradėjo teiginiu – „A.Klova yra universalus muzikantas“.
„Man liūdna ir gaila, bet šie žodžiai yra per silpni. Nevadinčiau jo savo bičiuliu, jis buvo geras kolega, su kuriuo retkarčiais vis pasišnekėdavome. Visai neseniai mes su juo dar bendravome, o šiandienos įvykis tapo tikru netikėtumu“, – sakė V.Stakėnas.
Anot pašnekovo, A.Klova kaip tik buvo pasidaręs savo buto senamiestyje remontą, o ant sienų buvo iškabintos nuotraukos, kuriose atsispindi jo biografija, įspūdžiai, emocijos. „Man to labai trūks“, – dalijosi V.Stakėnas.
„Jis, baigęs akademinės muzikos studijas, buvo nuostabus kompozitorius. Tačiau jis taip pat kūrė ir folklorinę muziką, o kas man geriausiai žinoma – kantri muziką, domėjosi jos šaknimis.“
Pasak V.Stakėno, A.Klova „gebėjo generuoti labai skirtingas idėjas ir išreikšti jas savo kūryboje“. Jis taip pat jį vadino mokytoju ir šiuolaikinio klausytojo ugdytoju.
„Jis taip pat turėjo visą krūvą mokinių, leisdavo plokšteles, buvo labai gyvybingas, – sakė jis. – Yra labai daug akademinės muzikos žmonių, kurie užsidaro savo erdvėje ir joje egzistuoja. O A.Klova gyveno šia diena.“
Muzikantas pažymėjo, kad jo nuo 2001 metų organizuojamas „Blue grass“ festivalis „buvo netikėtumas Vilniui“ bei bandymas supažindinti žmones su tokio stiliaus muzika.
„Jis pats daug grojo, važinėjo po festivalius, tarkime, Rytų Europos kantri muzikos Mekoje – „Country Europa Mrągowo“, – prisiminimais dalijosi pašnekovas.
