Šis festivalis, pirmą kartą surengtas 1948 metais, per ilgą savo gyvavimo laikotarpį išlaiko tradiciją kas kartą naujai pristatyti garsiausias ir mažiau žinomas W. A. Mozarto operas. Šiemet tai buvo „Don Žuanas“.
Pokario metais Prancūzijoje atsirado didžiulis poreikis menams, būtent tuomet buvo pradėti rengti Avinjono teatro (1947) ir Kanų kino (1946) festivaliai. Aix–en–Provance savo ruožtu ėmėsi muzikos. Kaip rašoma paties festivalio trumpoje istorijoje, jis atsirado menus itin mėgusio ir be galo smalsaus Gabrielio Dussurgeto pastangomis bei dėl grafienės Lily Pastré dosnumo. Nors pirmajam spektakliui (Mozarto operai „Visos jos tokios“) stigo profesionalių dainininkų, profesionaliai įrengtos scenos bei dekoracijų, buvo juntama, kad pastangos veltui nenuėjo. Išgyvenęs ir finansinius, ir vadybinius sunkumus, šiandien prancūzų festivalis pasižymi stipria menine programa, talentingais atlikėjais, menininkais bei metams bėgant atsiradusiomis edukacinėmis programomis. Pats G. Dussurgetas yra atradęs ir pastebėjęs ne vieną talentingą operos solistą, tad ir dabartinio festivalio misijoje šis punktas išlieka labai svarbus.
Šiemet pagrindiniai festivalio spektakliai buvo kanadiečio Roberto Carseno režisuotas G. Verdi „Rigoletas“ bei Dmitrijaus Černiakovo „Don Žuanas“. Jie abu buvo rodyti istorinėje festivalio erdvėje – Archevêché teatro scenoje, pradėtoje taikyti spektakliams būtent nuo festivalio atsiradimo.
Dmitrijus Černiakovas – didelį pripažinimą operos režisūros srityje pelnęs rusų menininkas. Gimęs 1970 metais, jis jau yra apdovanotas ne tik Rusijos (tarp jų ir prestižine „Auksine kauke“ 2011 m.), bet ir tarptautiniais operos meno prizais. Nors dažnai įvardijamas kaip naujosios, aštrios režisūros atstovas, D.Černiakovas visuomet išlieka itin jautrus muzikai, nesiimdamas kardinaliai keisti jos diktuojamų nuotaikų. Kurdamas savąjį „Don Žuaną“ (D.Černiakovas beveik visuomet pats rūpinasi ir scenografijos bei kostiumų dizainu), režisierius visus veikėjus susaistė šeimyniniais ryšiais, o patį Don Žuaną pavertė gana apatišku, senstelėjusiu vyru, kurį dažna net vargina aplink besisukančios moterys.
K.Smoriginui teko Mazeto vaidmuo, kuris D.Černiakovo interpretacijoje tapo „kietu“ miesto vyruku su džinsais, pasipuošusiu grandinėmis bei akiniais nuo saulės. Beje, šis apsilankymas Prancūzijoje lietuvių solistui – ne pirmas. Vos prieš kelis mėnesius jis atliko pagrindinį Don Žuano vaidmenį Tulūzos operoje. Vis dėlto dalyvavimas Aix–en–Provance festivalio spektaklyje ne tik suteikė puikią progą būti pastebėtam operos gurmanų publikos, bet ir galimybę praleisti nemažai laiko, dirbant su itin gerai vertinamais kolegomis iš viso pasaulio.
Spektakliui buvo atrinkti tik jauni ir talentingiausi šiandienos solistai iš skirtingų šalių: Amerikos (Rod Gilfry – Don Žuanas, Kyle Ketelsen - Leoporelas, Paul Groves – Donas Oktavijus), Švedijos (Maria Bengtsson – Dona Ana), Latvijos (Kristīne Opolais – Dona Elvira), Bulgarijos (Alex Penda – Dona Elvira) ir kt. Kartu scenoje pasirodė ir Estijos filharmonijos kamerinis choras, grojo Londono simfoninis orkestras, dirigavo prancūzas Marcas Minkowskis.
Artimiausiu metu K. Smoriginą Lietuvoje bus galima išvysti kitoje Mozarto operoje – „Visos jos tokios“, kurią Kongresų rūmuose šį rudenį pristatys Vilnius City Opera trupė. Premjerose dainavęs kartu su makedoniečių kilmės tenoru Blagoj Nacoski, naujajame sezone K. Smoriginas galės džiaugtis bičiulio Edgaro Montvido kompanija, kuris atvyksta atlikti romantiko Ferrando partijos.
Išvyskite geriausius Vilnius City Opera spektaklius su nuolaida! Perkant iki rugpjūčio 15 d., bilietai į 3 pavadinimų spektaklius („Visos jos Tokios“, „Svynis Todas“ ir „Manon Lesko“) parduodami su 30 proc. nuolaida, į 2 pavadinimų (pasirinktinai) – 20 proc., o į vieno – 10 proc.! Visi bilietai artėjančiam pusmečiui jau parduodami, o nuolaidas galima gauti visose „Tiketos“ bei Vilniaus kongresų rūmų kasose.
