Daugelio dešimtmečių energingas darbas, itin kruopštūs tyrinėjimai, begalinis atsidavimas priešistorės pažinimui lėmė, kad R.Rimantienė yra pirmoji ir daugiausia Lietuvos akmens amžiaus archeologijos mokslui nusipelniusi tyrėja. Jos atradimai, jos išnagrinėtas ir detaliai nupieštas akmens amžiaus vaizdas – tai ir yra Lietuvos akmens amžiaus archeologija.
Tyrėjai iš Lietuvos ir viso pasaulio atidžiai studijuoja jos radinių iliustracijas.
Radiniai iš kelių dešimčių jos kasinėtų senovės gyvenviečių, ypač Šventosios ir Nidos, yra fundamentali medžiaga visos Šiaurės Europos pirminio apgyvendinimo tyrimuose. R.Rimantienė yra pavyzdys ir siekiamybė, koks turėtų būti tikras praeities tyrėjas – gebantis ne tik domėtis pats, bet ir puoselėti kitų domėjimąsi paslaptinguoju akmens amžiumi.
Nė viena naujausia teorija neapsieina be habil. dr. R.Rimantienės darbų analizės, jos teiginiai, išdėstyti keliolikoje monografijų ir šimtuose straipsnių, ir šiandien yra atspirties taškas akmens amžiaus tyrimams.
Tyrėjai iš Lietuvos ir viso pasaulio atidžiai studijuoja jos radinių iliustracijas, gilinasi į jos akmens amžiaus aiškinimą sekdami kiekvieną paminėtą detalę. Daug kas buvo keliskart permąstyta, jungta ir lyginta su tyrimų medžiaga, rasta kitose Europos vietose.
Prancūzų, vokiečių, skandinavų ir kitų kalbų mokėjimas, aktyvi korespondencija su garsiausiais archeologais iš svetur ne tik praturtino pačios tyrėjos supratimą apie bendrą mūsų žemyno akmens amžiaus vaizdą, bet ir supažindino užsienio mokslininkus su Lietuvos priešistorės tyrimais, garsino mūsų šalies vardą.
Jos mokiniai ir savanoriai, kartu buvę perkasoje ir dalyvavę pačiose įdomiausiose ekspedicijose, vieningai sutaria – tai asmenybė, kuri savo pasakojimais ir priešistorės aiškinimu gebėjo prikaustyti kiekvieno dėmesį. Ko gero, būtent dėl to R.Rimantienė gali džiaugtis net keturiomis akmens amžiaus specialistų kartomis, jos, kaip kelrodės, palydėtomis į akmens amžiaus archeologiją ir atradusiomis savą kelią. Jos raktas į profesionaliąją archeologiją visuomet buvo kruopštus sistemingas darbas ir suburta stipri, patikima, ištikima komanda. Tik taip buvo galima nuveikti didelių prasmingų darbų, o kartu ir paruošti puikių specialistų Lietuvos archeologijos ateičiai.
R.Rimantienės 100-ojo gimtadienio proga spalio 28 d. Lietuvos nacionalinis muziejus lankytojams atvers akmens amžiaus parodą „Ar galima šnekėtis man su jais?“, įprasminančią archeologės viso gyvenimo darbą.
R.Rimantienę sveikina ir ministras Mindaugas Kvietkauskas:
„Esate kertinė Lietuvos mokslo ir kultūros istorijos figūra. Fundamentiniais darbais padėjote pamatus mūsų akmens amžiaus tyrimams ir archeologijos mokslui, tad ne veltui esate vadinama Lietuvos archeologų motina. Jūsų korespondencija, moksliniai ryšiai ir asmeninės pastangos lėmė, kad Lietuvos akmens amžiaus medžiaga tapo lygiaverte Europos archeologijos mokslo dalimi, taip garsinote ir Lietuvos vardą pasaulyje.
Jūsų išskirtiniai meniniai ir kultūriniai sugebėjimai atsiskleidė per mokslo darbų iliustravimą, vertimus iš skandinavų ir kitų kalbų. Svarbią vietą Jūsų gyvenime užėmė pedagoginė veikla – išugdėte net keturias akmens amžiaus tyrinėtojų kartas, o Jūsų vadovautos archeologinės ekspedicijos šimtams jaunų žmonių tapo įsimintina patriotiškumo, pareigos tautai ir kultūrai mokykla. Linkiu, kad Jūsų erudicija, įstabi atmintis, nenumaldomas smalsumas ir pozityvi energija dar ilgai džiugintų visą kultūros ir mokslo bendruomenę“, – teigia kultūros ministras M.Kvietkauskas.
