Anot Eurostato, 2022 metais kultūros sektoriuje dirbo apie 58 tūkst. žmonių. Savo ruožtu 2021 metais ir 2020-ais šis skaičius buvo panašus ir siekė apie 54 tūkstančius.
Nuo 2019 metų iki 2022-ųjų šio sektoriaus darbuotojų skaičius kasmet augo tik trijose Europos Sąjungos (ES) valstybėse – be Lietuvos, taip pat Prancūzijoje, Portugalijoje.
„Aišku, turėkime omenyje, kad dalis jų gali šiek tiek persidengti. Biudžetinis ir privatus ar nevyriausybinis sektorius yra kartu. Na, gali būti, kad vienas asmuo gali, tarkim, pavyzdžiui, dirbti ir biudžetinėje įstaigoje ir nevyriausybinėje organizacijoje, kas jį užskaitytų kaip kelis“, – BNS duomenis komentavo kultūros ministras Simonas Kairys.
Duomenys rodo, kad Lietuvoje 4,1 proc. iš dirbančių žmonių tai daro kultūros sektoriuje, šis rodiklis praėjusiais metais taip pat buvo didžiausiais nuo 2013 metų. Visos ES vidurkis siekia 3,8 procento.
„Matome, kad tas didžiausias darbuotojų didėjimas yra bibliotekose, muziejų, archyvų sektoriuje, matome, pavyzdžiui, tą patį muziejų lankomumą didelį. Ir kalbant apie vėlgi pagalbą ne tiktai karantino atveju, bet ir pabrangusius energetinius išteklius, tai tikrai valstybė ganėtinai daug padėjo, ypač biudžetiniam sektoriui, ir tikrai tas matosi iš visų visų šių rodiklių“, – sakė S. Kairys.
Ministro nuomone, šias tendencijas galėjo lemti kultūros sektoriaus aktyvumas, Vyriausybės parama dėl COVID-19 pandemijos padarinių.
„Man sunku vertinti, nes pačiam ar patiems kolegialiai Vyriausybėje reikėjo priimti sprendimus. Tai vis tik manykime, kad tos priemonės tikrai buvo efektyvios, išlaikant visgi sektoriaus gyvybę pandeminiu laikotarpiu, o popandeminis laikotarpis – tai iš tikrųjų matėme didžiulį suaktyvėjimą renginių, projektų, veiklų. Tai natūralu, kad ir žmonių daugiau įsitraukia, ir darbuotojų poreikis atsiranda“, – kalbėjo S. Kairys.
Jo teigimu, stabilus augimas yra žinia, kad kultūros sektoriuje yra pakankamai saugu, net ir „neramiais laikais“.
