Savo darbuose ji tyrinėja vaizdinius pasakojimus apie sunkumus mieste ir performatyvių praktikų socialinę svarbą. A.Folgado kuruojamoje parodoje „Aštri stiklo briauna“ bus pristatyti šeši autoriai iš Lietuvos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Ispanijos ir Švedijos, savo kūriniuose per asmenines patirtis skaidrumą ir atsparumą sujungdami šiuolaikiniame mene.
– Kas jus atvedė į kuratorystės lauką? Kodėl sudomino ši sritis?
– Esu įgijusi išsilavinimą dailės srityje, bet niekada savęs nemačiau kaip menininkės. Dirbdama skirtingose meno erdvėse, kartais valdomose pačių menininkų, labai susidomėjau tarpininkavimo vaidmeniu. Norėjau tęsti darbą su menininkais, nors ir nebuvau viena iš jų. Taigi troškau padėti menininkams įgyvendinti jų sumanymus organizuojant, nukreipiat juos link kai kurių idėjų ar kitaip.
Taip susidomėjau kuratoryste ir toliau siekiau išsilavinimo – Jungtinėje Karalystėje, Karališkajame meno koledže (Royal College of Art) įgijau šiuolaikinio meno kuratorystės magistro laipsnį.
– Kaip apibūdintumėte šiuolaikinį meną šiandien? Kas jus domina labiausiai?
– Manau, kad vienas stipriausių dalykų kalbant apie šiuolaikinį meną ir, tiesą sakant, apie meną bendrąją prasme, yra tai, jog jis visais laikais pasitelkiamas bet kuriai temai atskleisti, skirtas įvairioms socialinėms situacijoms įvardinti. Kompromituojantis arba ne. Menas padeda užmegzti ryšį su skirtingomis aplink mus gyvuojančiomis realybėmis. Tai puiki priemonė pažinti įvairias kovas, ypač urbanistinėje erdvėje.
Man įdomiausia tai, kad menininkai kurdami apjungia įvairias sritis, todėl galime kalbėti ne tik apie meną, bet ir apie realų gyvenimą. Kurdami jie taip pat taiko skirtingas technikas – kaip stiklą, kurio daug matysite „Vitrum“ festivalyje, ar mokslinius tyrimus, kurie materializuojami labai įvairiais pavidalais. Per meną randu atsakymus į visuomeninius klausimus, sužadintus mano smalsumo.
– Kaip atrodė menininkų atrankos į „Vitrum 2020: Pulsas“ parodą „Aštri stiklo briauna“ procesas? Kodėl pasirinkote būtent šiuos autorius?
– Pradėdama ruošti parodą festivaliui „Vitrum 2020 Pulsas“, pajutau, kad būtų smagu tyrinėti stiklo, kaip medžiagos koncepciją. Taip pat ieškojau būdų kaip stiklą susieti ne tik su objektu. Kadangi stiklo medžiaga naudojama nuo seniausių laikų, atrandu skirtingas stiklo savybes ir būdus, kuriais jis buvo konceptualizuojamas įvairiais laikotarpiais.
Skirtinguose diskursuose ir skirtingose vietose ši medžiaga buvo ir tebėra naudojama ir kaip metafora. Pradėjau mąstyti: „Kokius menininkus, dirbančius su stiklu, pažįstu?“
Bet tada pagalvojau, kad kūriniai galėtų būti susiję su stiklo idėjomis – nesvarbu, ar tai materializuota meno kūrinyje. Taigi, vienos idėjos materealizavosi, kitos – ne. Kaip susijungia skirtingomis technikomis įgyvendintų kūrinių bruožai galėsite pamatyti parodoje „Aštri stiklo briauna“.
Man taip pat buvo labai įdomu apmąstyti (ne)skaidrumą, kuris taip dažnai pasireiškia mūsų visuomenėje. Bandžiau iškelti (ne)skaidrumą kaip problemą ir sužinoti, kaip susijungia menininkų idėjos, perteiktos kūriniuose. Pavyzdžiui, pasipriešinimo tema labiausiai susijusi su visuomene.
Diskriminacija, gyvenant svetimoje kultūroje, taip pat svarbi tema. Dauguma menininkų yra linkę aptarti aktualias problemas pasakodami asmenines istorijas. Menininkai tai daro savais būdais, tačiau stebintys parodą galės atrasti bendrumus – rasti įvairių sąsajos taškų tarp meno kūrinių ir įvairių socialinių situacijų, skirtingų tikrovių, kurias menininkai vaizduoja.
– Kokia jūsų, kaip kuratorės, nuomonė apie (ne)skaidrumą?
– Pirmas dalykas, kurį pagalvojau apie (ne)skaidrumą, buvo susijęs su vyriausybėmis, politika, slepiama tam tikra informacija. Apie tai, jog ne viskas buvo ir yra aišku. Bet tokia sąsaja – tik viena šio žodžio reikšmės pusė. Menininkė Patricia Kaersenhout, kurios kūryba labai žaviuosi, paaiškina, kad skaidrumas yra būtinas kovojant.
– Ar menas ir kasdienis gyvenimas dera tarpusavyje? Kaip jie gali papildyti viena kitą?
– Pastaruoju metu daug apie tai galvoju. Nemanau, kad menas pats savaime turi galios sukelti pokyčius visuomenėje. Ir darytume didelį spaudimą pačiam menui, jei kažko panašaus iš jo tikėtumėmės. Tačiau menas įvairiais būdais išryškina problemas ir neabejotinai beda pirštu į tai, kas vyksta.
Vienas iš svarbiausių menininko gebėjimų – nematomų dalykų pavertimas matomais. Manau, kad menininkų tikslas neturėtų būti sukurti konkrečius pokyčius, tačiau menu bei kūryba sudominti ir įtraukti kitus, kad problemos taptų matomos. Menas yra atsakas į mus supančią visuomenę, tačiau jis nebūtinai turi sukelti revoliucijas.
– Papasakokite daugiau apie savo susidomėjimą stiklo menu. Kaip jūs matote stiklo ir šiuolaikinio meno derinį festivalyje?
– Išties, mane labai traukia tokio tipo technikos, nors pati jų nevaldau. Svarbu vertinti kiekvieną meno kūrinį ir tai, kas už jo slypi. Taip pat kūriniuose vertinti rankų darbą, kuris užima daug menininko laiko, ypač kūryboje naudojant tokią archajišką medžiagą kaip stiklas.
Kita vertus, susiduriu su daugybe įvairių šiuolaikinių meno kūrinių, sukurtų išskirtingų medžiagų, kai puikiai derinamas rankų darbas ir koncepcijos kūrimas. Manau, kad medžiagiškumas ir koncepcija kūrinyje – labai gražus derinys ir stengiuosi tam skirti daug dėmesio.
– Koks buvo didžiausias iššūkis dirbant prie „Vitrum 2020“?
– Deja, jis susijęs su koronavirusu (juokiasi). Kiekvienas kūrinys yra svarbus. Įdėjome labai daug darbo, kad galėtume juos visus parodyti ir tikimės, kad viskas įvyks.
Tačiau nuo pirminės vizijos festivalis skirsis tuo, kad ne visi parodose dalyvaujantys menininkai galės atvykti. Dalis jaudulio dalyvaujant tarptautiniame festivalyje – galimybė su visais užmegzti gyvą kontaktą, jo metu perteikti, aptarti, ką sumanėme kurdami projektą.
Festivalis „Vitrum 2020 Pulsas“ vyks spalio 7 – gruodžio 13 dienomis Kaune. Paroda „Aštri stiklo briauna“, kuruojama Albos Folgado, veiks galerijoje „Meno parkas“ spalio 7 – lapkričio 8 dienomis.
