Kuratorė Justė Jonutytė – apie dainą, kurioje sutelpa ilgas ir dramatiškas pasakojimas

Literatūra / Dienoraštinės knygos

„Labiausiai mėgstu dienoraštines knygas. Pavyzdžiui, Jono Meko „Žmogus be vietos“ arba Andy Warholo dienoraščius, redaguotus Pat Hackett. Greičiausiai todėl, kad patinka kartu su knyga keliauti laiku. Taip pat tai daryti būtent per menininkų prizmę. Iš knygų, skaitytų pastaruoju metu, labiausiai įsiminė korėjiečių kilmės Amerikos rašytojo Alexander'io Chee „How to Write an Autobiographical Novel“ esė rinkinys, meistriškai nukeliantis ir į rašytojo rožių sodą Niujorke, ir į AIDS krizę“, – sakė J.Jonutytė.

Knygos viršelis/„How to Write an Autobiographical Novel“

Kinas / „4 mėnesiai, 3 savaitės ir 2 dienos“

Vieną išsirinkti – misija neįmanoma, teigė kuratorė.

„Bet „4 mėnesiai, 3 savaitės ir 2 dienos“ (rež. Cristian Mungiu) būtų vienas filmų mano dvidešimtuke. Šiame sąraše taip pat būtų šių kūrėjų – Sergejaus Parajanovo, Jim' Jarmuscho, Kim Ki-duk'o, Agnes Varda – darbai.“

„Forum Cinemas“ nuotr./Filmas „4 mėnesiai, 3 savaitės ir 2 dienos“

Spektaklis / „Saulė ir jūra“ bei „workpiece“

„Retai po spektaklio lieku patenkinta. Galbūt nesąmoningai jį lygindama su performanso menu neretai lieku nusivylusi. Tada kitą kartą neinu. Taigi išeina užburtas ratas. Ar galime spektakliu vadinti operą-performansą „Saulę ir jūrą“? Jis nuostabus nuo pradžios iki pabaigos.

Taip pat maloniai nustebino praėjusio Naujojo Baltijos šokio programoje vykęs Annos Marijos Adomaitytės „workpiece“, kuris subtiliai perteikė greito maisto restoranų darbuotojų patirtis.“

Emmanuelio Adamezo nuotr./Anna Marija Adomaitytė

Muzika / „The End“

„Ir kaip išsirinkti tik vieną? Tada reikia rinktis grupės „The Doors“ kūrinį „The End“ – dainą, kurioje sutelpa ilgas ir dramatiškas pasakojimas“, – sakė kuratorė.

Parodos

Kaip sakė J.Jonutytė, šiuo klausimu ji yra šališka: „Iš mano kuruotų, kurios brangios man asmeniškai, pirmiausia į galvą ateina Laure Prouvost paroda Ruperte. Tuomet menininkės seneliui ieškoti iškasėme gilų urvą, kuriame tilpo požeminė kino salė. Atrodytų, neįgyvendinamas, bet realybe architektų Onos Lozuraitytės ir Petro Išoros dėka virtęs tik Vilniui skirtas darbas, kuris Turnerio prizo laimėtojos kūryboje iki šiol užima svarbią vietą.“

„Rupert“ nuotr./Laure Prouvost projekto „Rupert“ momentas

„Iš šį mėnesį matytų parodų labiausiai įsiminė Zanzibare gimusios britų vyresniosios kartos tapytojos Lubaina Himid retrospektyva Tate galerijoje ir jaunosios kartos tapytojos Rachel Jones spalvinga paroda Chisenhale galerijoje.

O netrukus leisiuosi į pasaulinių parodų maratoną – po mažiau nei dviejų savaičių atsidaro Venecijos meno bienalė, po jos seks kas penkerius metus organizuojama DOCUMENTA, Berlyno ir Rygos bienalių atidarymai, Art Basel mugė bei Manifesta. Džiaugiuosi, kad šiuose tarptautiniuose renginiuose išvysime ir Lietuvos kūrėjų: Eglės Budvytytės, Lauros Kaminskaitės, Algirdo Šeškaus ir kitų kūrėjų darbus”, – vardijo pašnekovė.