Su tarptautinį pripažinimą pelniusiu pianistu, kurio atliekama muzika skamba garsiausiose pasaulio koncertinėse salėse, ankstyvą pirmojo vasario šeštadienio rytą susitikome pasikalbėti ne tik apie G.Kanovičiaus kūrybą, tačiau ir artėjantį ypatingą koncertų ciklą „Linksmos Grigorijaus Kanovičiaus akys“.
Šio rašytojo devyniasdešimtmečiui skirto ciklo pirmasis koncertas įvyks jau vasario 27 dieną Vilniaus „Vaidilos“ teatre. Jo metu L.Geniušas atliks ne tik jau girdėtus Frederico Chopino ir Piotro Čaikovskio kūrinius, tačiau ir pristatys premjerą – šiuolaikinio Rusijos kompozitoriaus Leonido Desiatnikovo „Bukovinos dainas“.
Kūryba įkvėpė ir labdaringam projektui
Tiesa, pokalbį apie G.Kanovičiaus kūrybą su L.Geniušu pradėjome ne nuo jau minėto „Miestelio romanso“, o nuo apysakos „Aš žiūriu į žvaigždes“. Dar 1959 metais ši apysaka buvo išspausdinta kaip pirmoji G.Kanovičiaus knyga. „Tai yra pasakojimas apie našlaitį žydų berniuką, kuriam didžiausias džiaugsmas ir šviesiausios svajonės atsivėrė žvelgiant į naktinį dangų nušvietusias žvaigždes“, – pasakoja L.Geniušas.
Muzikanto teigimu, šis kūrinys yra labai svarbus tiek jam, tiek Grigorijaus sūnui Dmitrijui, kuris Kanadoje įkurtą labdaros fondą pakrikštijo tėčio sukurtos apysakos pavadinimu. Fondas „Looking at the Stars“, su kuriuo bendradarbiauja ir L.Geniušas, klasikinę muziką groja kalėjimuose, ligoninėse, vaikų ir slaugos namuose, t.y. visur, kur taip pat stinga vilties, džiaugsmo.
„Mes manome, kad klasikinė muzika žmonėms, kurie jaučiasi nuskriausti gyvenimo, gali turėti tokį patį vilties suteikiantį poveikį kaip ir apysakoje aprašomo berniuko žiūrėjimas į žvaigždes. Tai yra požiūris, kuris nesusitaiko su gyvenimu, koks jis yra, tačiau siekia į jį įnešti daugiau šviesos, gėrio“, – pasakoja Lukas, kuris kalėjimuose yra sugrojęs bent 15 koncertų.
„Mačiau, kaip ten esančius žmones veikia muzika“, – priduria jis.
Epigramos bohemos žvaigždėms
Be apysakos „Aš žiūriu į žvaigždes“ ir romano „Miestelio romansas“ L.Geniušas pamini ir kitą G.Kanovičiaus kūrinį – epigramų rinkinį „Linksma akim“. Ši knyga su dailininko Stasio Krasausko šaržais pasirodė dar 1964 metais. Ji tapo satyrinės poezijos pavyzdžiu, šmaikščiai ir taikliai aprašiusiu to metu bohemos personažus.
Šiandien dalį šios knygos epigramų sujungus su 1981 metais pasirodžiusios knygos „Nuogi Olimpe“ tekstais buvo išleista knyga „Linksmos akys“, skirta artėjančiam G.Kanovičiaus 90 jubiliejui. Tiek pat metų šiemet sukaktų ir šaržų autoriui S.Krasauskui.
„Knyga „Linksma akim“ yra tikras šedevras ir, nors 80 proc. herojų, kuriems yra skirtos G.Kanovičiaus epigramos, man jau yra nežinomi, tačiau aš galiu juos puikiai įsivaizduoti tiek skaitydamas tekstą, tiek žvelgdamas į nuostabius S.Krasausko šaržus. Be to, galiu apie tuos žmones pasiklausinėti ir savo močiutės, kuri yra tų laikų liudininkė“, – pasakoja L.Geniušas.
„Kažkada man padarė didžiulį įspūdį tai, kad Grigorijaus sūnus Dmitrijus moka visą šitą knygą mintinai, nors jau daugiau nei tris dešimtmečius nebegyvena Lietuvoje. Negalėjau patikėti, kaip važiuojant į vieną iš kalėjimų, kuriame rengėme labdaringą koncertą, jis vis citavo šias epigramas“, – priduria pianistas.
L.Geniušas teigia, kad jį labai žavi pati Kanovičių šeima, ypatingai tai, kaip abu jo sūnūs – Dmitrijus ir Sergejus – yra pasišventę tėčio kūrybos puoselėjimui. „Man tai yra labai artima, nes savo šeimoje taip pat turime savąjį Grigorijų Kanovičių – mano močiutę, – prisimena L.Geniušas. – Vera Gornostajeva buvo viena ryškiausių asmenybių Maskvos konservatorijoje ir apskritai viena ryškiausių muzikinės kultūros asmenybių. Eilę metų ji buvo legendinė profesorė, pas kurią į klasę svajojo patekti kiekvienas. Pas ją mokytis patekęs mano tėtis buvo laimingiausias žmogus.“
Be apysakos „Aš žiūriu į žvaigždes“ ir romano „Miestelio romansas“ L.Geniušas pamini ir kitą G.Kanovičiaus kūrinį – epigramų rinkinį „Linksma akim“.
Žada ypatingą premjerą
Mudviejų pokalbiui pakrypus prie pirmojo G.Kanovičiaus devyniasdešimtmečiui skirto knocerto, L.Geniušas pasakoja programą sudaręs kartu su Grigorijaus sūnumi Dmitrijumi, kuris yra aistringas klasikinės muzikos gerbėjas. Anot Luko, kūriniai pasirinkti neatsitiktinai – juose netrūksta sąsajų su paties G.Kanovičiaus kūryba.
„Aš koncertui pasiūliau šiuolaikinį rusų kompozitorių Leonidą Desiatnikovą, kuris, mano nuomone, yra gyvas klasikas, išskirinis autorius. Jį pasirinkau neatsitiktinai, – teigia L.Geniušas. – L.Desiatnikovas yra iš Ukrainos kilęs žydas, didžiąją gyvenimo dalį pragyvenęs Sankt Peterburge. Jam kūryboje yra svarbus tapatybės klausimas. Todėl jo muzikoje ir G.Kanovičiaus kūryboje yra daug sąlyčio taškų. Ypatingai kalbant apie tą kūrinį, kurį aš grosiu – „Bukovinos dainos“. Tai bus šio prieš metus parašyto kūrinio premjera Lietuvoje. Man yra didelė garbė groti šį ciklą.“
Muzikantas pasakoja gerai pažįstantis patį L.Desiatnikovą ir kartu su žmona buvęs šio ciklo sukūrimo liudininku, kai kompozitorius juodviem svečiuojantis pas jį Sankt Peterburge grodavo šio kūrinio fragmentus.
„Jis yra paremtas temomis iš Ukrainos liaudies dainų. Tai yra klasikinis 24 preliudų fortepijonui ciklas, sudarytas iš 24 pjesių 24 tonacijose. Kiekviena iš jų yra parašyta pagal liaudies dainos temą, – teigia L. Geniušas. – Šis kūrinys yra išskirtinis, nes negaliu sugalvoti jokių analogijų. Yra sukurta daug 24 preliudų ciklų – Chopino, Skriabino, Šostokovičiaus, Rachmaninovo. Tačiau jie neturi nieko bendro su liaudies muzika. Būtent ši gyslelė – tas liaudiškas paprastumas, savotiškas naivumas – yra užčiuopiama tiek L.Desiatnikovo „Bukovinos dainose“, tiek G.Kanovičiaus kūriniuose.“
Be to, koncerte „Linksmos Grigorijaus Kanovičiaus akys“ dar skambės ir F. Chopino ir P.Čaikovskio kūriniai. Jie programoje, anot L.Genišo, irgi yra ne atsitiktinės dėlionės dalys. „Chopino Mazurkos taip pat yra grįstos liaudies šokiu ir dainomis. Tai yra temos, kurios kompozitoriui buvo pažįstamos ir artimos nuo vaikystės. Tuo tarpu Čaikovskio „Dumka“ gali būti pavadinta ukrainietiška liaudies balade – tai yra pasakojimas, apmąstymas su daina ir šokiu. Visi šie suminėti kūriniai yra man pačiam labai artimi, kaip ir G.Kanovičiaus kūryba“, – akcentuoja muzikantas.
Vasario 27 dieną Vaidilos teatre vyksiantis koncertas bus pirmasis iš trijų pasirodymų ciklo, skirto litvakų literatūros klasiko G.Kanovičiaus jubiliejui. Kiekvienas koncerto svečias gaus dovanų ne tik puikią L.Geniušo programą, tačiau ir G.Kanovičiaus knygą „Linksmos akys“.
