Anglų–lietuvių kalbų žodynas, kuriuo daugelis naudojamės, yra elektroninis variantas „Anglonas“. Tai yra didelis ir gana geras žodynas, bet nepakankamas. Kad jis pasenęs, turbūt niekam nekyla abejonių. Savaime aišku, kad nėra daugybės jau paplitusių naujųjų technologijų terminų ir apskritai naujesnių anglų kalbos žodžių. Apie tai čia neaiškinsiu, bet pateiksiu nedidelę dalį tų trūkumų, kurie galėjo būti akivaizdūs jau anksčiau.
Kai kurių gana paprastų angliškų žodžių arba žodžių junginių ten nėra: encrypt, overarching, slip (pavilkinys), endnote, hardware shop (ūkinių prekių parduotuvė) dissecting room (prozektoriumas), back of the knee (pakinklis), castor oil (ricinos aliejus), rib cage (krūtinės ląsta), to be out of touch, to take the matters into one’s own hands; trick question (suktas klausimas), trestle table, vanishing point, revolving door (sukamosios durys) visual arts (vaizduojamieji menai), spin doctor, bubble wrap (pūslelinė plėvelė).
Kai kas paaiškinta be vienažodžių lietuviškų atitikmenų (paryškintu šriftu – tai, kas yra žodyne):
knocker – viena iš reikšmių: plaktukas prie durų (vietoje skambučio) – užtektų vieno žodžio: belstukas; convertible – automobilis su nudengiamu/sulankstomu viršumi – vienu žodžiu: kabrioletas; tracing – 2 kopijavimas, braižymas (kalkėje, skaidrėje); 3 nukopijuotas brėžinys/piešinys – vienu žodžiu: šviesoraštis
O šie žodžiai žodyne yra, bet tarp jų reikšmių nepateikta kuri nors gana svarbi (čia nurodyta):
chagrin – (yra nusivylimas; susigraužimas, graužatis, bet nėra: apmaudas, kartėlis), bossy – valdingas, gambol – laigyti, infidel – netikėlis, messenger – žinianešys, settee – kanapa, reframe – performuluoti, slithery – glitus, wail – vaitoti, tubular – cilindrinis (yra tik vamzdinis), arch – pėdos skliautas; breast pocket – (vyriško švarko) vidaus kišenė (iš tikrųjų ir išorinė – švarko arba marškinių).
Sąrašą galima ilgai tęsti. Tai nereiškia, kad žodynas blogas – jis geras, bet turi trūkumų. Ir ne tik dėl to, kad pasenęs. Bronislavo Piesarsko, Alfonso Laučkos ir Elenos Stasiulevičiūtės „Anglų–lietuvių kalbų žodynas“ pirmą kartą pasirodė 1975 m., jis pakeitė ankstesnį menkesnį žodyną, ir tai tuo metu buvo didelis laimėjimas. Vėliau žodynas kelis kartus buvo tobulinamas, naujinamas, daugiausia B. Piesarsko pastangomis. 2005 m. pasirodė naujas leidimas, jo pagrindu atsirado dabar daugelio naudojamas elektroninis variantas „Anglonas“. Nors skelbta, kad žodynas iš esmės sumodernintas, bet jis nedaug kuo skiriasi nuo ankstesnio „Alkono“. Bėda ta, kad su tais pačiais autoriais per visus leidimus keliavo tie patys principai ir netikslumai, o reikia visai naujo požiūrio ir iš pagrindų naujo žodyno, atitrūkstančio nuo gerbtino, bet nebepakankamo įdirbio. Nes dabar mes iš esmės turime išplėstą ir patobulintą, bet vis dėlto senoką kūrinį.
Tas pats pasakytina apie vokiečių–lietuvių, prancūzų–lietuvių, lenkų–lietuvių, ispanų–lietuvių kalbų žodynus: jie visi dvidešimto amžiaus. Tiesa, 2004 m. išleistas „Lietuvių–vokiečių kalbų žodynas“, 2020 m. – „Lietuvių–prancūzų kalbų žodynas“. Bet turbūt svarbesni žodynai iš kitų kalbų į lietuvių kalbą, o jų dabar jau labai trūksta.
Kai kuriuos „Anglone“ nerandamus angliškus žodžius galima susižvejoti internete, tačiau ten pateikti anglų–lietuvių kalbų žodynai yra prasti. Specifiniais atvejais labai praverčia Terminų bankas, pvz., gyvūnijos ir augalijos srityse. Ne tik ornitologai, bet ir vertėjai žino, kad Amerikoje yra daug išplitusių paukščių rūšių, kurių Europa neturi. Dabar jų lietuviškus pavadinimus galime rasti Terminų banke ir sužinoti, kad mockingbird yra strazdas mėgdžiotojas. Tačiau tai tik terminai, o ir ne visas terminijos sritis šis „bankas“ apima.
Žinau, kad kai kieno buvo užsimota kurti naują anglų–lietuvių kalbų žodyną, bet greitai suvokta, kad tam reikia pernelyg daug darbo ir didžiulių išteklių. Nuo 2013 m. kuriamas itin svarbus „Bendrinės lietuvių kalbos žodynas“, turintis pakeisti „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“, ir jau dabar pastarąjį pranoksta ta dalis, kuri prieinama internete, bet tai mažiau negu pusė visos numatomos žodyno apimties. Lietuvių kalbos institute prie žodyno dabar dirba penki žmonės, bet tam jie gali skirti tik ribotą dalį darbo laiko, nes dar privalo rašyti mokslo darbus ir vykdyti kitą mokslinę bei organizacinę veiklą. Pasak žodyno vyr. redaktorės Danutės Liutkevičienės, „žodynų rašyti mokslininkai tiesiog nebenori – labai imlus laikui darbas, o mokslo valdininkų vertinamas menkai, todėl beveik neįmanoma pritraukti naujų žmonių“. Konkursinio mokslo finansavimo sistema nepalanki ir netinkama nuosekliam ilgamečiam leksikografijos darbui.
Leksikografija nėra vien tiesioginis žodyno rašymas, pirmiausia reikia turėti paruošiamosios medžiagos, kalbos vartosenos tyrimų. Reikšmingas šaltinis yra internetinis „Naujažodžių duomenynas“, taip pat pildomas veikiau iš entuziazmo.
Be to, labai reikia naujo sinonimų žodyno, neturime etimologijos žodyno (nors internete yra duomenų bazė).
Visiems šiems žodynams sukurti esamų institucinių pajėgumų nepakanka. Jeigu turime valstybinę lietuvių kalbą, tai valstybė turėtų rūpintis jos sėkmingu gyvavimu. Viena iš būtinų sąlygų – kokybiški nauji žodynai, o jiems būtina kryptinga valstybės parama.
