Tiesa, dabar belaksto vienas, bet kažin ar nulėks į savo vietą Filharmonijos aikštėje. Daug kam nepatinka nė vienas iš šešiolikos, kai kas teigia, kad figūrinės skulptūros yra žanrinė atgyvena, kai kas sako, kad patriotinių paminklų apskritai nebereikia.
Bent jau tokia dalies intelektualų nuomonė. Liaudies turbūt kitokia – daliai kaip tik tokių paminklų reikia, kitai daliai apskritai nusispjauti. Keblumas dar ir tas, kad kalbama apie skulptūros kūrinius visiems matomose viešose erdvėse, o ne kokioje nors galerijoje, kurią mažai kas aplanko. Tad gal čia turėtų būti svarbi ne tik intelektualų nuomonė?
O štai Vilniuje „įskulptūrintas“ Johnas Lennonas šiepiasi į ūsą: dėl jo nebuvo jokių diskusijų, jokių konkursų, niekas nekritikavo ir nesiginčijo. Tai suprantama – juk privati iniciatyva už privačias lėšas, bet gal Lennonui kaip tik ir apmaudu, kad taip mažai dėmesio jam teko. Dėl Franko Zappos, tiesa, stovinčio beveik centre, kadaise bent buvo šiek tiek pasipiktinta ir pasiginčyta.
Tomas Venclova, per Žinių radiją pasakęs, kad siūlomi Basanavičiaus paminklai meniniu požiūriu labai silpni, toliau komentavo taip: „Vilniuje labai stinga devyniolikto amžiaus stiliaus paminklų. Visuose Vakarų Europos miestuose pilna tokių „basanavičių“, statytų dar devynioliktame amžiuje, bet jie stovi, ir pats jų buvimas suteikia miestui tam tikros kultūrinės sostinės rangą. Aš nesu nusiteikęs nei prieš Basanavičių, nei prieš „Vamzdžio“ paminklą arba „Nosį“, kuri prikabinta prie Geležinkeliečių namų. Bet Europoje nėra nė vienos sostinės, kur būtų tik vieni „vamzdžiai“ ar vienos „nosys“. Visada yra dar ir „basanavičiai“.
Toliau rašytojas paminėjo Vitebsko centre matęs kunigaikštį Algirdą ant žirgo, „labai neskoningą, meniniu požiūriu prastą“ paminklą, „bet jie tai turi, o mes tai neturim Algirdo“. Ir išvada: „Sostinė darosi įdomi, kai joje yra ir „algirdai“, ir „basanavičiai“, ir „nosys“, kai tarp jų yra tam tikra įtampa, tam tikras ginčas.“
•
Paminklas Jonui Basanavičiui buvo sumanytas kaip vienas iš Valstybės atkūrimo šimtmečio akcentų. Iniciatyva Lukiškių aikštėje pastatyti Vytį, regis, taip pat siejama su tuo, nors aikštė turėjo būti pertvarkyta jau prieš kokius dvidešimt metų.
Nepriklausomos respublikos šimtmetį minės ne tik Lietuva, bet ir kai kurios kitos regiono valstybės. Latvijos savaitinis žurnalas „Ir“ paskelbė finansinę renginių išklotinę. Nors daugiausia išlaidų, žinoma, bus 2018 metais, bet visa programa apima penkerius metus, pradedant šiais metais. Tai motyvuojama ir istorija: „Valstybė susiformavo ne per vienus metus: viskas prasidėjo 1917 metų balandį pirmuoju Latgalos latvių suvažiavimu ir baigėsi 1921 metais, kai valstybė buvo pripažinta tarptautiniu mastu.“ Iš viso bus skirta 30 milijonų eurų, nors Latvijos žiniasklaidoje buvo minėta ir dvigubai didesnė suma, bet todėl, kad į ją įskaičiuoti ir kai kurie renginiai, kurie būtų ir taip vykę, pvz., 2018 metų Dainų šventė.
Lietuva čia neminima, nes, regis, mes dar ir patys nežinome, kiek reikės pinigų, o ir aiškaus plano nėra, mat naujajai Vyriausybei programą tenka rengti lyg ir iš naujo.
Tik kiek daugiau nei pusė visos sumos bus skirta tiesiai iš valstybės biudžeto, likusią dalį padengs savivaldybės ir ES kofinansavimas, o brangiausias projektas bus „Latvijos mokyklų krepšys“ – 13 mln. eurų. Ketverius metus visiems Latvijos moksleiviams bus sudaryta galimybė dalyvauti renginiuose, susijusiuose su kultūra, istorija ir gamta, kasmet kiekvienam moksleiviui teks po 17 eurų.
Tame žurnale pateiktos ir dar dviejų valstybių šimtmečio minėjimo išlaidos: Estija skirs 24 mln., o Suomija 19 mln. eurų. Lietuva čia neminima, nes, regis, mes dar ir patys nežinome, kiek reikės pinigų, o ir aiškaus plano nėra, mat naujajai Vyriausybei programą tenka rengti lyg ir iš naujo.
Sausio 30 d. LRT radijo diskusijos tema buvo klausimas: „Ar atkurtos Lietuvos 100-mečio minėjimas nevirs fiasko?“ Buvo kalbama, kad neaišku, kas programą koordinuoja. Nors programa patvirtinta jau 2015 m., įgyvendinimo plano nėra.
Vasario 19 d. LRT televizijos laidoje „Savaitė“ buvo teigiama: „Šiandien niekas, nei Kultūros ministerija, nei Vyriausybės paskirta koordinatorė taip ir nesugebėjo atsakyti į klausimą, kokia bus minėjimo programa. „Reklamos agentūros „New“ įkūrėjas ir vadovas Tomas Ramanauskas aiškino taip: „Dar vienas dalykas, kuris atrodo lyg tokių projektų simptomas, diktuojamas kažkoks grandioziškumas. Kadangi norima labai daug visko aprėpti, prikuriama milijonas siauriausių, mažiausių veiksmų veiksmyčių, kurie galiausiai turbūt į vieną sunkiai gali sulipti.“
Šimtmečiui skirtame interneto portale tebėra tik buvusios Vyriausybės patvirtinta, bet jau išbrokuota minėjimo programa. Bet, manau, viskas bus kaip nors sustyguota, paminėta ir atšvęsta, kai kas gal net visai įspūdingai. Nors Basanavičius į šventę gali pavėluoti arba visai neateiti. Ne visi juk jo laukia.
