„Taškas padėtas šitoje visoje istorijoje, kuri neišvengiamai turės tam tikrą kartėlį. Kita vertus, mes, matyt, kalbame apie naują standartą, prie kurio reikia prisitaikyti“, – šią savaitę BNS teigė ministras.
Liepos viduryje LAT atsisakė priimti J. Sakalausko kasacinį skundą, nes jis neatitiko įstatymo reikalavimų.
„Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui“, – teigiama LAT nutartyje.
LNOBT generalinio direktoriaus konkurso nelaimėjęs buvęs teatro vadovas J. Sakalauskas kasaciniu skundu prašė panaikinti ankstesnių teismų sprendimus ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui.
Ir Vilniaus miesto apylinkės, ir Vilniaus apygardos teismai anksčiau atmetė jo skundus dėl Kultūros ministerijos surengto konkurso į LNOBT vadovus.
J. Sakalauskas teigė, kad organizuojant LNOBT vadovo konkursą galėjo būti pažeisti lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių, skaidrumo principai.
Jo teigimu, kai kuriuos komisijos narius siejo draugiški ir pavaldumo santykiai su konkurso laimėtoja pripažinta Laima Vilimiene.
Abu teismai pripažino, kad šie teiginiai – nepagrįsti ir neįrodyti.
Kultūros ministro teigimu, šis teismų procesas padėjo nustatyti naują standartą, atrenkant kultūros įstaigų vadovus.
„Pirmą kartą susidūrėme su tuo, kad nacionalinių įstaigų vadovai, kai yra atrenkami, automatinio proceso nėra, kad tik konkurso ir konkuravimo būdu galima laimėti antrą kadenciją. Tai automatiškai reiškia, jog reikia daugiau kalbėti apie savo viziją, apie ateitį. Tai yra pagrindas. Visi kiti dalykai yra išvedžiojimai, savęs pateisinimai, bandymai sumenkinti valstybės institucijas, Kultūros ministeriją ir panašiai“, – BNS sakė S. Kairys.
„Mano nuomone, tam tikri dalykai dėliojasi į vėžes, į lentynas, turime naują standartą, su kuriuo turėsime gyventi ir po kurio laiko suprasime, kad tai yra stiprybė. Suprasime, kad kai tau nepavyksta laimėti konkurso, tu tiesiog nelaimi, o ne praloši“, – tvirtino jis.
S. Kairio teigimu, po LAT sprendimo darbą LNOBT galės pradėti konkursą laimėjusi L. Vilimienė.
Anot ministro, sutarta, jog vadovauti teatrui ji pradės nuo rugsėjo 9 dienos.
Operos solistas J. Sakalauskas LNOBT vadovavo penkerius metus. Jis siekė ir antros kadencijos šiose pareigose, bet naują vadovo konkursą pernai vasarį laimėjo L. Vilimienė.
LNOBT vadovo paskyrimui įstrigus dėl teismų, taip pat daliai teatro kolektyvo protestuojant dėl teatre anksčiau jau dirbusios L. Vilimienės sugrįžimo, pernai kovą įstaigai laikinai vadovauti paskirtas generalinio direktoriaus pavaduotojas, Rinkodaros departamento vadovas Audrius Kundrotas.
Tuo metu L. Vilimienė pernai liepą laimėjo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės konkursą. Iš šių pareigų ji turės pasitraukti, kad galėtų tapti LNOBT generaline direktore.
