Šis spektaklis – į sceną perkelta pirmojo nepriklausomos Lenkijos prezidento L.Walęsos žmonos Danutos gyvenimo istorija. Pagrindinį vaidmenį jame atlieka garsi Lenkijos aktorė K.Janda. Aktorė kartu su D.Walęsa lankosi Vilniuje ir pristatė premjerą.
Drąsi ir jaudinanti istorija
Prieš trejus metus išleista D.Walęsos knyga „Svajonės ir paslaptys“ sulaukė didžiulio susidomėjimo. Buvusio pirmojo nepriklausomos Lenkijos prezidento L.Walęsos žmona savo drąsioje ir jaudinančioje autobiografijoje pasakoja apie save, savo šeimą ir audringą pastarųjų dešimtmečių Lenkijos istoriją. Kaip visada – paprasta ir stipri – ji pasakoja ir apie gražias akimirkas, ir apie tą kainą, kurią teko už jas sumokėti. D.Wałęsa pateikia pasauliui savo įvykių versiją.
„Tiesa tokia, kad kelerius metus mąsčiau, prieš pradėdama rašyti. Kai susitikdavau su įvairiais žmonėmis, manęs dažnai klausdavo, kodėl viso to neaprašau. Kai jau apsisprendžiau, iškilo klausimas, kas tai galėtų surašyti. Pažinojau Piotrą Adamowiczių, tad pradėjome dirbti kartu. Dvejus metus dirbome, nes medžiagos buvo labai daug“, – pasakojo D.Walęsa. Dabar ši knyga jau išleista ne tik lenkų, bet ir ukrainiečių, portugalų, čekų, rumunų, bulgarų, prancūzų kalbomis.
Knyga per kelis mėnesius buvo parduota 300 tūkst. tiražu. Drąsioje ir jaudinančioje autobiografijoje autorė pasakoja apie save, savo šeimą ir audringą pastarųjų dešimtmečių Lenkijos istoriją. Kaip visada – paprasta ir stipri – ji pasakoja ir apie gražias akimirkas, ir apie tą kainą, kurią teko už jas sumokėti. D. Wałęsa pateikia pasauliui savo įvykių versiją.
K.Janda: „Buvau šokiruota“
Spektaklis prasideda nuo to, kad vardinu vaikų gimimo datas. Išvardijusi tris staiga pamatau priešais save ponus Danutą ir Lechą ir viskas manyje suliepsnoja. Suklumpu ir galvoju, kad nebegalėsiu susikaupti ir tęsti. O tada išgirstu prezidento balsą „Ponia Krystyna, nesijaudinkite, aš irgi neprisimenu savo vaikų gimimo datų“. Salė prapliupo juoku, o aš turėjau laiko susikaupti, – prisiminė K.Janda.
Aktorė kartu su D.Walęsa lankosi Vilniuje ir kartu pristatė premjerą. K.Janda sakė perskaičiusi knygą tuoj pat, kai tik ji pasirodė. „Maždaug po pusmečio mano teatre suskambėjo telefonas ir moteris iš leidyklos paklausė, ar negalėčiau padaryti spektaklio. Buvau šokiruota, bet supratau, koks tai didelis šansas. Be to, gavau progą pritaikyti kartu su knygą parašiusiu žmogumi istoriją spektakliui, labai tuo džiaugiuosi, nes tokiu būdu kūrinys buvo pritaikytas man“, – pasakojo aktorė.
Anot K.Jandos, iš šios knygos galima pastatyti bent keturis spektaklius. Pagal pirminę versiją, spektaklis turėjo trukti net keturias valandas, tačiau buvo trumpinamas ir dabar jo trukmė yra apie pusantros valandos. Spektaklis rodomas jau pusantrų metų, scenoje jis buvo 120 kartų.
„Vaidinome Vokietijoje, tarp žiūrovų buvo trys prezidentų žmonos, visos jos verkė spektaklio metu, – paklausta apie tai, ko tikisi iš Lietuvos žiūrovų, kalbėjo K.Janda. – Vaidinu minimalistiškai, neapsimetu ponia Danuta, aš tik pasakoju viso pasaulio moterų istoriją, kiekvienos lenkės istoriją. Šioje istorijoje nuolat dalyvauja vaikai, o tai ir daro šią istoriją labai universalia.“
„Tikimės, kad spektaklis bus palankiai priimtas, atvira širdimi“, – sakė D.Walęsa.
„Kaip matote, išgyvenau“
Knyga apima visą D.Walęsos gyvenimą – nuo gimimo iki šių dienų. Todėl netrūksta dramatizmo, romantizmo ir viso kito. Paklausta, kaip ji išgyveno „Solidarumo“ kūrimosi laiką, D.Walęsa nusijuokė: „Kaip matote, išgyvenau.“
O K.Janda pridėjo, kad žiūrint iš šalies tai yra pats jautriausias momentas knygoje ir spektaklyje. Garsi Lenkijos aktorė teigė pasirinkusi šį kūrinį savo spektakliui dėl moteriškos atsakomybės, vienišumo. „Spektaklis pasakoja apie ponios Danutos gyvenimą, o kartu ir apie publikos gyvenimą, visas moteris, visas lenkes. Tik vieną kartą vaidinant spektaklį publika neatsistojo, bet taip nutiko Ščecine, o spektaklyje pasakojama apie streikus Gdansko laivų statykloje“, – nusišypsojo aktorė.
K.Janda tvirtina, kad ši knyga, o kartu ir spektaklis, priimami labai šiltai, nes D.Walęsa niekuo nesipiktina, nieko nekaltina, niekam neturi pretenzijų. „Ši knyga pasirodė tuo metu, kai Lenkijoje virė politinės aistros, todėl žiniasklaida bandė ištraukti sensacijų, supykdyti Danutą Walęsa su vyru, tačiau knyga to nenusipelno – tai yra meilės išpažinimas Lechui Walęsai, nes lyrinis subjektas yra tikrai L.Walęsa“, – tikino aktorė, antradienio vakarą pristatanti Vilniuje spektaklį „Danuta W.“.
Į spektaklio kūrimą nesikišo
Į spektaklį atėjo ir prezidentas L.Walęsa ir D.Walęsa patarė iš anksto su juo pasikalbėti. Aš jam pasakiau, kad šis spektaklis yra meilės prisipažinimas jam. O jis atsakė: „Turiu svarbesnių dalykų nei meilė.“ Bet sveikinu jo drąsą, nes ateiti ir sėdint tarp žiūrovų išgirsti istoriją apie save yra drąsu, – sakė K.Janda.
D.Walęsa tikino nesilankiusi spektaklio repeticijose, pamatė tik generalinę repeticiją Gdanske. „Nemėgstu kištis į kitų darbą, mes buvome susitikusios su Krystyna prieš premjeras, ji klausė, ką aš noriu matyti tame spektaklyje. O aš atsakiau, kad nemėgstu kištis į kitų darbus ir viską pamatysiu per premjerą“, – tikino prezidento L.Walęsos žmona.
„Premjera Gdanske man buvo tikras kūrybinis šokas, nes nei D.Walęsa, nei P.Adomowiczius nežinojo, kokia yra galutinė interpretacija. Į spektaklį atėjo ir prezidentas L.Walęsa ir D.Walęsa patarė iš anksto su juo pasikalbėti. Aš jam pasakiau, kad šis spektaklis yra meilės prisipažinimas jam. O jis atsakė: „Turiu svarbesnių dalykų nei meilė.“ Bet sveikinu jo drąsą, nes ateiti ir sėdint tarp žiūrovų išgirsti istoriją apie save yra drąsu. Aš sakiau prezidentui, kad mane taip jaudina ši istorija, jog nuolat verkiu repeticijose, tačiau jis atsakė, kad po pirmos ašaros jis išeis iš salės“, – šypsojosi K.Janda.
„Spektaklis prasideda nuo to, kad vardinu vaikų gimimo datas. Išvardijusi tris staiga pamatau priešais save ponus Danutą ir Lechą ir viskas manyje suliepsnoja. Suklumpu ir galvoju, kad nebegalėsiu susikaupti ir tęsti. O tada išgirstu prezidento balsą „Ponia Krystyna, nesijaudinkite, aš irgi neprisimenu savo vaikų gimimo datų“. Salė prapliupo juoku, o aš turėjau laiko susikaupti“, – premjeros Gdanske įspūdžius pasakojo K.Janda, prisimindama, kad vėliau daug kas tikino, jog visa tai buvo padaryta tyčia.
Nevaidina D.Walęsos, o pasakoja istoriją
Svajoju, kad Lietuva ir Lenkija būtų kaip brolis ir sesuo, ar kaip du broliai ir dvi seserys, kad čia gyvenantys lenkai jaustųsi labai gerai, kad lenkai ir lietuviai vieni kitus gerbtų, – sakė D.Walęsa.
Po spektaklio į sceną su žmona pakilęs L.Walęsa kažką bandė sakyti, bet ponia Danuta jį paėmė už rankos ir pasakė „Tau juk patiko.“ Jai antrino ir K.Janda, prisiminusi, kad vėliau gavo L.Walęsos padėką, kurioje jis teigė, jog spektaklyje parodyta 97,5 proc. tiesos. „Nes vyrai kitaip viską mato, nei moterys, todėl ir liko tie keli procentai“, – besijuokdama pasakė D.Walęsa.
Lietuviškų akcentų knygoje nėra. Paklausta, kaip vertina dabartinius Lietuvos ir Lenkijos santykius, D.Walęsa nedaugžodžiavo. Ji tepasakė norinti, kad abi šalys gyventų lyg viena šeima: „Svajoju, kad Lietuva ir Lenkija būtų kaip brolis ir sesuo, ar kaip du broliai ir dvi seserys, kad čia gyvenantys lenkai jaustųsi labai gerai, kad lenkai ir lietuviai vieni kitus gerbtų. Kad atvažiavus į Lietuvą užrašai būtų ir lenkiškai, ir lietuviškai – taip, kaip šeimoje“.
Kaip rašė recenzijoje Romanas Pawłowskis, „nuo pat pradžių K.Janda nustebina tuo, kad nevaidina. „Neapsimetinėja mergina iš kaimo, kuri baigė septynmetę mokyklą. Neįsikūnija į aštuonių vaikų motiną, kurios gyvenimo ritmą lėmė vienas kitą sekantys nėštumai ir gimdymai. Ji lieka savimi: varšuviete aktore, madingo teatro savininke, žvaigžde. Tai pabrėžia, vaikščiodama po sceną su aukštakulniais. Jos herojė virtuvėje tokių batelių niekada neavėtų. Su aukštakulniais sunku būtų keletą valandų išstovėti prie puodų, pervystyti kūdikius, ruošti į mokyklą vyresniuosius vaikus, tampyti krepšius su pirkiniais.
Bet mes esame ne blokinio namo Gdansko Zaspoje virtuvėje, o Varšuvoje, teatre „Polonia“. Čia aukštakulniai tinka, lygiai kaip ir stiklinis dizaineriškas stalas ir stiklinė duonkepė krosnis. Paradoksalu, bet tas svetimumo efektas spektaklyje puikiausiai pasiteisina. Janda, užuot vaidinusi Danutą Wałęsą, jos gyvenimą pasakoja nesiliaudama būti savimi. Aktorinis objektyvumas leidžia jai su ypatingu aštrumu, be dirbtinumo perteikti Danutos W. dramą.“
