W.Kilaras, kūręs klasikinę muziką, taip pat garso takelius daugeliui filmų, tokių kaip Romano Polanski „Oskarų“ pelnęs „Pianistas“ (The Pianist) ir Francis Fordo Coppolos „Drakula“ (Bram Stoker's Dracula), buvo paminėtas kaip iškili Lenkijos ir Europos muzikos asmenybė.
81 metų kompozitorius sekmadienį mirė nuo vėžio pietiniame Katovicių mieste, kuriame gyveno.
Prieš laidotuvių ceremoniją perskaitytame Prancūzijos kultūros ir komunikacijos ministrės Aurelie Filipetti laiške sakoma, kad Europos kultūra neteko vieno iš savo šlovingiausių veikėjų, kurio darbai tapo indėliu į pasaulio muzikos istoriją.
2013 metais W.Kilaras pelnė aukščiausią Prancūzijos apdovanojimą – Garbės legiono ordiną.
B.Zdrojewskis sakė, kad W.Kilaras buvo „brangakmenis Lenkijos ir pasaulio muzikos karūnoje“, o vicepremjerė Elzbieta Bienkowska jį prisiminė kaip „labai gerą ir malonų žmogų“.
Kuklus ir viešumos vengęs W.Kilaras labiausiai mėgo kurti simfonijas ir koncertus, tačiau pasaulyje didžiausią susidomėjimą sukėlė jo įtempta ir jausminga muzika filmui „Drakula“ – F.F.Coppolos 1992 metais sukurtai erotinei siaubo juostai. Vėliau pripažinimo sulaukė garso takelis Jane Campion (Džein Kampion) filmui „Moters portretas“ (Portrait of a Lady) ir R.Polanskio „Pianistui“, kuris pelnė tris „Oskarus“, bet nebuvo nominuotas už geriausią muziką.
W.Kilaras tapo daugiau nei 130 Lenkijoje ir užsienyje sukurtų filmų kompozitoriumi. Jis niekada nebuvo nominuotas „Oskarui“ tačiau 1992 metais pelnė Amerikos kompozitorių, rašytojų ir leidėjų draugijos apdovanojimą už muziką „Drakulai“. Taip pat jį pagerbė Britanijos kino ir televizijos meno akademija (BAFTA) 2003 metais už muziką „Pianistui“.
Tamsaus akmens urna su kremuotais W.Kilaro palaikais palaidota kape, kuriame 2007 metais amžino poilsio atgulė jo žmona Barbara. Jiedu gyveno sanduokoje ilgiau nei 40 metų, tačiau nesusilaukė vaikų.