Šiandien trijų leidinių – „Echo Gone Wrong“, „Vilnius Review“, „Arnews.lt“ redaktoriai bei Kultūros periodinių leidinių asociacija išplatino atvirą kreipimąsi į Kultūros ministeriją, kuriame kritikuoja tokias ydingas taisykles ir klausia, ar Lietuvos kultūros sklaida užsienyje yra nereikalinga ir todėl išbraukiama iš valstybės finansuojamų sričių.
Pasak leidėjų, „tuo metu, kai Lietuvos menas ir kultūra išgyvena žymų pakilimą, mūsų kūrėjai iš įvairiausių sričių meno gauna aukščiausius tarptautinius kultūros apdovanojimus, kūriniai yra rodomi svarbiausiose meno institucijose, bienalėse ir kitur, sprendimas panaikinti bet kokias galimybes nepriklausomos kultūros žiniasklaidos priemonėms gauti valstybinį finansavimą atrodo keistas ir nemotyvuotas, darantis mūsų kultūrą uždaresnę ir mažiau prieinamą“.
Apie susiklosčiusią situaciją 15min pakalbino žurnalo „Vilnius Review“ redaktorių Saulių Vasiliauską, Medijų rėmimo fondo tarybos pirmininkę Vaivą Žukienę. Taip pat trumpą komentarą pateikė ir Kultūros ministerija.
Kultūros biurokratijos aklavietė
Anglų kalba leidžiamo ir Lietuvos literatūrą pristatančio žurnalo „Vilnius Review“ redaktorius Saulius Vasiliauskas 15min teigė, kad dėl atnaujintų Fondo projektų teikimo taisyklių iš esmės yra eliminuojami visi leidiniai pristatantys lietuvių kultūrą ir literatūrą pasauliui, kurie leidžiami užsienio, visų pirma, anglų kalba.
Anot jo, šiomis dienomis išryškėjusi problema atskleidžia ir tai, kad nėra galimybė tokiems kultūriniams leidiniams bei žiniasklaidos projektams užgimti ir ateityje.
„Atsiradus Medijų rėmimo fondui, Lietuvos kultūros taryba priėmė sprendimą neremti tų žiniasklaidos projektų, kurie pretenduoja į Medijų rėmimo fondo konkursus. Taigi, žurnalas „Vilnius Review“ bei kiti anglų kalba pasirodantys leidiniai atsiduria kultūros biurokratijos akligatvio situacijoje, nes tarsi ir nebėra, kur daugiau teikti paraiškas“, – teigė S.Vasiliauskas.
Nepaisant visų pasiekimų, S.Vasiliausko teigimu, šiandien žurnalo redakcija yra priversta būti nerimo, neužtikrintumo dėl ateities situacijoje.
Šiemet žurnalas „Vilnius Review“ Londone buvo įvertintas prestižiniu dizaino apdovanojimu „D&AD awards“ už kūrybiškumą ir meistrystę. O rengiantis Lietuvos kultūros sezonui Prancūzijoje buvo išleistas specialus numeris prancūzų kalba, kuriame išsamiai supažindinama su pastarųjų metų lietuvių literatūra.
Žurnalo redaktorius džiaugėsi, kad leidinys jau yra platinamas Prancūzijoje, pristatomas įvairiuose šios šalies festivaliuose. Tuo tarpu ketvirtadienį apie jį bei Lietuvos literatūrą išsamų straipsnį publikavo Prancūzijos žiniasklaidos gigantas – dienraštis „Le Monde“.
Nepaisant visų pasiekimų, S.Vasiliausko teigimu, šiandien žurnalo redakcija yra priversta būti nerimo, neužtikrintumo dėl ateities situacijoje.
„Gaila, kad nepaisant visų sėkmių ir pasiekimų, garsinant Lietuvą užsienyje, čia, Lietuvoje, tenka būti įtemptoje nežinios ir neužtikrintumo situacijoje. Tai verčia suabejoti Lietuvos kultūros politika sklaidos užsienyje aspektu. Belieka viltis, situacija laikina ir bus išspręsta artimiausiu metu“, – teigė S.Vasiliauskas.
Pasak jo, Medijų rėmimo fondui priėmus „tokį konservatyvų ir į kultūros uždarumą orientuotą sprendimą“ atsiriboti nuo užsienio kalba leidžiamų leidinių Lietuvoje, tokius projektus turėtų svarstyti Lietuvos kultūros taryba.
Kultūros reprezentavimas – ne vieno fondo reikalas
Pasak Medijų rėmimo fondo tarybos pirmininkės Vaivos Žukienės, iki šiol užsienio kalba Lietuvoje vykdomi projektai niekaip nebuvo išskiriami. Vienintelė išimtis – tai tautinių mažumų ir bendrijų grupė, taip pat diaspora, kurios projektų dalis gali būti vykdoma tos šalies, kurioje gyvena konkreti bendruomenė, kalba.
Tuo tarpu problema su Lietuvoje vykdomais projektais anglų kalba iškilo tik dabar, patikslinus ir atnaujinus Medijų rėmimo fondo projektų teikimo taisykles.
Pasak V.Žukienės, šiuo atveju esmė slypi anglų kalba leidžiamų leidinių paskirtyje. „Tai reprezentaciniai leidiniai, kurių tikslas skleisti lietuvišką kultūrą pasaulyje užsienio kalbomis. Šia prasme jie kiek iškrenta iš Medijų rėmimo fondo pamatinių nuostatų“, – teigė pašnekovė.
Lietuvos kultūros reprezentacija yra atskira kultūros politikos sritis, kuriai būtinas sutarimas ir su kitomis institucijomis, pavyzdžiui, Kultūros institutu ar Kultūros taryba.
Ji pabrėžė, kad Lietuvos kultūros reprezentacija yra atskira kultūros politikos sritis, kuriai būtinas sutarimas ir su kitomis institucijomis, pavyzdžiui, Kultūros institutu ar Kultūros taryba. „Kultūros reprezentavimas – ne vieno Medijų rėmimo fondo reikalas“, – sakė V.Žukienė.
Anot Medijų rėmimo fondo tarybos pirmininkės, kultūros leidiniai užsienio kalba ir iki šiol galėjo būti remiami Kultūros tarybos ir tai puikiai atskleidžia žurnalo „Vilnius Review“ prancūzų kalba pavyzdys – pastarajam numeriui redakcija gavo finansavimą būtent iš Kultūros tarybos remiamų projektų.
Tiesa, ji pažymėjo, kad norint išvengti galimų projektinių persidengimų, reikėtų aiškiai išgryninti anglų kalba pasirodančių leidinių finansavimo nuostatas ir šią Lietuvos kultūros reprezentavimo funkciją priskirti kuriai nors vienai institucijai.
V.Žukienė neatmetė galimybės, kad tokių projektų finansavimas galėtų būti vykdomas ir per Medijų rėmimo fondą. „Šio fondo „Kultūros“ programa pakankamai didelė ir čia yra nemaži pinigai, todėl galbūt verta svarstyti būtent čia turėti atskira paprogramę, išskirtą būtent reprezentaciniams Lietuvos kultūros projektams“, – teigė pašnekovė.
V.Žukienė neatmetė galimybės, kad tokių projektų finansavimas galėtų būti vykdomas ir per Medijų rėmimo fondą.
Paklausta, kaip ji įsivaizduoja tolesnes galimybes ne vienus metus leidžiamiems leidiniams anglų kalba išlikti ir tęsti savo veiklą ateinančius metus, V.Žukienė teigė, kad pirmadienį į posėdį susirinkusi Medijų rėmimo fondo taryba planuoja susitikti su Kultūros periodinių leidinių asociacijos pirmininku ir aptarti esamą padėtį.
„Akivaizdu, kad šią situaciją reikia vertinti rimtai ir negalima visko palikti nežinioje“, – sakė V.Žukienė.
Tiesa, ji pažymėjo, kad Medijų rėmimo fondo taisyklių pakeitimo projektas buvo kurį laiką viešai paskelbtas svarstymams, tačiau iš suinteresuotų pusių nebuvo sulauktą jokių pastabų ar siūlymų. Tuo tarpu sujudimas viešojoje erdvėje kilo tik dabar, jau paskelbus projektų teikimo pradžią kitų metų finansavimui.
„Šiuo atveju pasigendu pačių redakcijų aktyvaus dalyvavimo ir savo reikalų stebėjimo ne tik po to, kai finansavimo taisyklės yra patvirtinamos, tačiau ir gerokai iki tol“, – pabrėžė V.Žukienė.
Kultūros ministerijos komentaras
15min susisiekus su Kultūros ministerija ir paprašius komentaro dėl susiklosčiusios situacijos, gavome raštišką atsakymą, kurį ir pateikiame:
„Pagal kultūros ministro įsakymu patikslintas Medijų rėmimo fondo finansuojamų projektų teikimo taisykles gali būti finansuojami tiek žiniasklaidos tautinių mažumų kalbomis (taip pat ir anglų k.) projektai, tiek veikla.
Finansavimo taisyklių pakeitimai buvo atlikti siekiant aiškesnio suskirstymo į atskiras programas pagal kalbą, kuria sukuriamas turinys.
Finansavimo taisyklių pakeitimo projektas pastaboms buvo skelbiamas viešai nuo rugsėjo 25 d. iki spalio 9 d., tačiau kalbamu klausimu pasiūlymų tikslinti projektą nebuvo pateikta“.
