Šiomis priemonėmis noriai naudojasi didelė teatro bendruomenė, taip pat ir jo vadovai bei žinomi solistai, kurie atvirai pasakoja apie patiriamus sunkumus ir vienbalsiai sutinka: garsiai kalbėti apie emocinę sveikatą bei pagalbos būdus sau ir kitiems yra tiesiog būtina.
„Teatre emocingų žmonių daug, o pastarieji dveji metai meno sričių atstovams ir taip nebuvo lengvi“, – pastebi LNOBT generalinio direktoriaus pavaduotoja, meninės veiklos departamento vadovė Jurgita Skiotytė-Norvaišienė. Pasak jos, poreikis atsikratyti įtampų ypač sustiprėjo pandemijos laikotarpiu.
„Menininkai dirba ne vien dėl pinigų – jiems svarbi saviraiška ir žiūrovų palaikymas. Tad karantiną kai kurie išgyveno sunkiai, – teigia ji. – Buvo ir tokių, kurie dėl padidėjusios emocinės įtampos ar įvairių ligų į teatrą taip ir negrįžo. O grįžus pasirodė, kad žmonės tapo jautresni, dirglesni, tad pradėjome ieškoti priemonių emociniam fonui sureguliuoti, kad darbuotojai bent truputį atsigautų.“
Saugo pozityvus nusiteikimas
LNOBT Metų operos solistė Joana Gedmintaitė sako, kad iš prigimties yra pozityvus žmogus, tačiau pastebinti kolegų, kuriems pokarantininiu laikotarpiu yra sunkiau, ir psichologinė pagalba jiems praverčia. „Palaikymas labai reikalingas, ypač mūsų profesijos atstovams“, – pripažįsta garsi operos solistė.
Jai pačiai nepalūžti ir spręsti iškylančias emocines problemas padeda savarankiškai įgytos psichologinės žinios, tačiau teatro darbuotojams surengtuose mokymuose solistė išgirdo naudingų įžvalgų ir liko patenkinta psichologo Pauliaus Rakštiko paskaitomis.
„Šios paskaitos man buvo tarsi patvirtinimas, kad einu teisingu keliu. Domiuosi psichologija, visur ir visada stengiuosi įžvelgti pozityvius dalykus. Tačiau kūrėjo darbas daugialypis, – tai nuostabi, bet sudėtinga profesija. Psichologų konsultacijos padeda išvengti neaiškių situacijų siekiant bendro tikslo, nes jų kolektyviniame darbe pasitaiko“, – sako J.Gedmintaitė.
Scenoje solistei tenka nemažai dramatinių vaidmenų. Pozityvios prigimties atlikėjai tokie vaidmenys, kaip Maršalienė „Rožių kavalieriuje“ arba Ana Bolena to paties pavadinimo spektaklyje, – ne visuomet lengvas iššūkis.
Dirbdama atrandu savyje spalvų, kurios ir žavi, ir baugina.
„Operos solistės profesija – tai dovana išjausti skirtingų personažų gyvenimus. Žinoma, lengviau vaidinti teigiamus ir šviesius personažus. Kai tenka pridėti tamsos ir pykčio, nebūna lengva. Dirbdama atrandu savyje spalvų, kurios ir žavi, ir baugina. Tos spalvos manyje yra, tik jos labai giliai užslėptos“, – sako J.Gedmintaitė.
Pasikrauti geromis emocijomis padeda ir gamta: „Esu įpratusi visur matyti šviesą. Kai būna liūdnų akimirkų, padeda pokalbiai su savimi, išėjimai į gamtą. Gyvenu nuostabioje vietoje, šalia pušyno, tad dažnai išeinu pasivaikščioti, pasikalbu su Kūrėju ir bandau rasti atsakymus į savo klausimus“, – pasakoja operos solistė.
Perdegimas – rimta problema
Bandyti pasivyti „iškritusius“ metus teatre – nemenkas iššūkis. „Daugelis spektaklių buvo atidėti ir parodyti tik dabar, tad krūvis atlikėjams yra milžiniškas“, – pastebi LNOBT generalinio direktoriaus pavaduotoja, meninės veiklos departamento vadovė Jurgita Skiotytė-Norvaišienė.
Ji atkreipia dėmesį į savotiška XXI amžiaus epidemija tapusį perdegimą ir neslepia, kad pačiai teko išgirsti tokią diagnozę. „2017-aisiais šis sindromas atrodė kaip kokia madinga naujovė. Tačiau tai rimtas sutrikimas, nes išsireguliuoja ne tik miego, poilsio bei darbo režimas, bet ir visas organizmas“, – prisipažįsta J.Skiotytė-Norvaišienė
Anot pašnekovės, psichoterapija, subalansuota mityba ir teisingas dienos režimas padeda sugrįžti į vėžes. „Tačiau teatras dirba kasdien visą parą, jis niekada neuždaromas. Taigi ir vadovo telefonas įjungtas visą laiką. Vienu metu su kolegomis net susiskirstėme, kas kada kokius darbus gali padaryti, kad nors trumpam galėtume atsijungti. Priverstinis poilsis man tapo labai svarbiu atradimu“, – tikina J.Skiotytė-Norvaišienė.
Visas darbuotojams siūlomas emocinės sveikatos gerinimo priemones LNOBT vadovai pirmiausia išbandė patys. „Jokia ne paslaptis, kad didžioji dauguma teatro vadovų lankosi psichoterapijos seansuose“, – teigia J.Skiotytė-Norvaišienė. – Man labai padėjo sąmoningumo ugdymo mokymai, vadovų klubai ir įvairios koučinimo metodikos. O bendravimas su to paties lygmens vadovais padeda įsivertinti, tobulėti. Vadovai jaučia gal net didesnę įtampą, nes esame prisiėmę atsakomybę už žmones, su kuriais kartu dirbame“.
Diagnozuotas perdegimo sindromas netgi paskatino pradėti pačiai gilintis į psichologiją. „Prieš dvejus metus pradėjau lankyti psichologijos akademiją ir studijas tęsiu“, – teigia J.Skiotytė-Norvaišienė.
Psichoterapija nebėra tabu
„Reguliariai lankausi pas psichoterapeutą – man tai lyg emocinė higiena. Įtampų mūsų darbe netrūksta, o psichoterapija yra būdas tų įtampų atsikratyti“, – neabejoja ir LNOBT vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila.
Pašnekovas apgailestauja, kad mūsų visuomenė į psichologiją ir psichoterapiją vis dar žiūri kaip į tabu, o viešas kalbėjimas apie emocinius sunkumus stigmatizuojamas. „Jeigu jau eini pas psichologą, kažkas su tavimi, vadinasi, negerai. Labai norėčiau, kad ši nuostata pasikeistų, o vizitai pas psichologą ar psichoterapeutą taptų reguliarūs, kaip pas odontologą ar šeimos gydytoją, nelaukiant problemos“, – apie būtinybę edukuoti visuomenę emocinės sveikatos klausimais ir profilaktiškai rūpintis psichine higiena kalba R.Šumila.
„Man terapija padeda tobulėti, geriau suprasti save ir kaip žmogui, ir kaip vadovui. Kai gali gauti pagalbos reikiamu momentu, lengviau atlaikyti nemalonias situacijas ir nebekaupti savyje streso“, – tvirtina LNOBT vyriausiasis dirigentas.
Neprarasti ryšio su gyvenimu
Tam pritaria ir LNOBT baleto trupės meno vadovas Martynas Rimeikis. „Emocinių sunkumų, ypač šiuo neramiu metu, neišvengiame visi. Tas pasaulio apsivertimo, nežinomybės, nekonkretumo jausmas veikia kiekvieną asmeniškai, – sako jis. – Suvokdamas savo, kaip trupės meno vadovo, pareigą, suprantu, kad tokiais momentais svarbu neprarasti ryšio su esamu gyvenimu ir padėti kolektyvui. Šiuo nelengvu metu stengiuosi koncentruotis ne į save, o į aplinkinius. Visomis išgalėmis padedame tiems, kuriems dabar sunkiausia“, – teigia M.Rimeikis.
Pašnekovo įsitikinimu, subalansuoti emocinę būseną ir mobilizuoti jėgas nelengvu metu labiausiai padeda kasdienė veikla, įprastinė rutina ir darbas. „Kad ir kaip banaliai skambėtų, kad jaustumės kiek įmanoma stabiliau ir saugiau, reikia dirbti savo darbą. Problemų neignoruojame, jas sprendžiame, tačiau planuojame repertuarą kitiems metams, ruošiame spektaklius ir stengiamės į ateitį žvelgti viltingai“, – teigia LNOBT baleto trupės meno vadovas.
Emocinį klimatą sušildo ir kava
Pakalbinti teatro atstovai įvardijo dar vieną emocinį klimatą sušildančią priemonę – atgaivintą bendrą darbuotojų kavos gėrimo tradiciją.
„Vienas iš dalykų, kurį noriai praktikavome prieš pandemiją, buvo vieną kartą per savaitę susirinkti visiems kartu išgerti kavos. Šią tradiciją atgaivinome tam, kad darbuotojai daugiau bendrautų tarpusavyje, „išvėdintų“ problemas ar tiesiog pabūtų vieni su kitais“, – pasakoja LNOBT generalinio direktoriaus pavaduotoja J.Skiotytė-Norvaišienė.
„Išvėdink įtampą“ – tokiu šūkiu savo kolektyvą, kaimyninių įstaigų darbuotojus, o taip pat visus vilniečius pajudėti, atsikratyti susikaupusio streso ir pasirūpinti savo sveikata bei emocine pusiausvyra šį pavasarį ragina LNOBT kolektyvas. Teatras visą balandžio mėnesį viešai ir garsiai kalba apie emocinius sunkumus, būdus laiku tuos sunkumus atpažinti bei užkirsti jiems kelią fiziniu aktyvumu ir kitomis prevencinėmis priemonėmis.
