1. Pirmas prisiminimas. Beveik miriau, nes didelis saldainis blokavo mano gerklę, negalėjau kvėpuot. Prisimenu, kad nesupratau, kad įmanoma mirti dėl to, net apskritai nesupratau, kad įmanoma mirti. O tada mama panikavo, išgelbėjo mane ir pasakė man, kad beveik miriau. Supratau. Ir vengiu saldainių iki šiol.
2. Žodis, kurio ypač pasiilgčiau negalėdamas kalbėti. Lietuva.
3. Gražiausias keiksmažodis. Merde.
4.Trys žodžiai, kuriais norėčiau būti apibūdinamas. Drąsus, principingas, juokingas.
5. Gyvenusi ar gyvenanti persona, su kuria norėčiau susitikti. Gal Jacksonas Pollockas arba Andy Warholas. Arba Kurtas Cobainas. Nežinau. Frankas Zappa, Dr. Dre. Ta prasme itin kūrybingi kreizy vyrai. O nėra moterų sąraše? Tarkime, norėčiau susitikti su Dalia Grybauskaite. Paprašyčiau pilietybės antrą kartą.
6. Romano veikėjas, kuriame regiu daug savęs. Romanų neskaitau, bet vaikystėje man labai patiko Hari Seldonas Issaco Asimovo knygoje „Prelude to Foundation“. Nežinau, ar regiu save, tik kad buvo inspirational skaityti apie Seldono milžiniškas intergalaktines ambicijas, kai buvau dar jaunas.
7. Filmas, kuriame norėčiau gyventi. „Top Gun“. Būtų gerai būti naikintuvo pilotu, bet užtektų ir tuo žmogumi ant lėktuvnešio, kuris moja rankomis ir signalizuoja „GO“, kad pilotai pakiltų.
8. Man trūksta knygos, filmo, dainos ar kito kūrinio, kuris… galėtų būti pavadintas „Vilniaus stilius“ arba „Vilniaus garsas“. Noriu, kad Vilnius atrastų save ir garsintų savo vardą pasaulyje per savo unikaliai skambančią ar atrodančią kūrybą, o ne tik išmoktų sugerti išorines įtakas (kas yra, be abejo, svarbu, bet tai ne viskas). Manau, kad artėja ta diena.
9. Pavydžiu, kad ne aš sukūriau ar padariau… feisbuką. Tiesą sakant, dar 2001 metais su draugu mes sukūrėm platformą draugams dalintis nuotraukomis ir tekstais. Kaip „Tumblr“, bet milijardų neuždirbome dėl to.
10. Daina ar albumas, kuris turėtų skambėti per mano laidotuves. Aš net „Spotify“ grojaraštį turiu.
11. Nebeegzistuojanti vieta, kurią norėčiau atkurti. The Crystal Palace.
12. Vieta (kavinė, gatvė, pastatas ir pan.), kuri nepabosta. Šv. Ignoto gatvėje garantuotas malonumas bet kurio sezono metu.
13. Mano nosis pakvaišta, kai užuodžiu… apynius.
14. Pirmą kartą mylėdamasis aš… naudojau prezervatyvą.
15. Klausimas, kurio visada vengiu. Kad nevengiu klausimų. Norėčiau kuo daugiau.
16. Nė už ką negalėčiau… savo noru vairuoti „Audi“.
17. Jaučiuosi nuogas be… Niekada nesu nuogas. Juk esu anglas. Mes dėvime kostiumus su katiliuku, net kai miegame.
18. Absurdiškiausias gautas patarimas. „Tylėk apie gėjus ir narkotikus“, – Liberalų sąjūdžio štabo vadovė.
19. Lietuvoje baisiai pasigendu… žmonių, kurie šypsosi ir padėkoja, kai palaikai jiems atidarytas duris.
20. Katarsis – tai… pagroti būgnais su grupe muzikantų kokį „Nirvanos“ „Radio Friendly Unit Shifter“.
– Jei reikėtų parašyti knygą apie savo gyvenimą Vilniuje, kaip ji vadintųsi ir kokio žanro būtų?
– Labai norėčiau, kad būtų pavadinta „Vilnius WTF“, kad būtų kažkas tarp „Big Lebowski“ ir „Zero II“ ir kad būtų filmas, o ne knyga. Jei knyga – skandalingi politiniai memuarai, o pavadinimas – ironiškas ir su juodu humoru. Pavyzdžiui, „My Struggle: Invading Eastern Europe“.
– Aktyviai reaguojate į aktualijas online. Ar yra tekę gailėtis skubotų reakcijų ar pareiškimų?
– Gal skaitytojams sunku suvokti, kiek cenzuruoju save, kad daug minučių svarstau dėl kiekvieno žodžio online įrašuose. Vienintelis dalykas, dėl kurio apgailestauju, yra neapykanta. Jei skubiai bitchslappinu žmogų viešai, agresyviai, tai negražu. Na, bet su laiku išmokau susilaikyti nuo tokio asmeniško negatyvumo. Jei varai ant kito žmogaus asmeniškai, vadinasi, kad nekenti kažko apie save ir tiek. Pripažįstu, kad aš niekuo neypatingas toje sferoje – kartais klystu. Tik pridurčiau, kad mano garsiausias „negatyvus“ įrašas buvo apie Lietuvos politiką, apie Lietuvą kaip valstybę, o ne apie asmeniškumus.
– Įprasta kalbėti apie „dvi Lietuvas“. Kiek pagrįstas jums atrodo šis teiginys?
– Net nežinau, ką tai reiškia. Tai kažkoks shorthandas, kad būtų patogiau tinginiams kalbėti apie politiką ir viską subanalinti iki juoda/balta arba dviejų stovyklų ir t.t. Jokių pilkų atspalvių. O jei ką, aš rimtai svarstyčiau „Vilnexit“, jei kažkam kaime nepriimtina egzistuoti toje pačioje valstybėje kartu su „kofi inn hipsteriais ir visokiais užsieniečiais“.
