„Tikrai didelė netektis, nes pastaraisiais metais R.Kvintas dirbo labai intensyviai, jam sekėsi, jo skulptūros lengvai surasdavo kelią į miestų erdves, buvo mėgiamos, buvo žinomos, ir skatino žmones prie kultūrinės raiškos, kad nėra paprasta, nėra lengva“, – šeštadienį interviu Lietuvos radijui sakė G.Jankevičiūtė.
„Jis buvo puikus technologas, labai rūpinosi medžiaginiu skulptūrų atlikimu, ir dar dėl to jo darbai buvo mėgiami ir populiarūs“, – pažymėjo menotyrininkė.
Šeštadienį pranešta, kad eidamas 66-uosius metus mirė skulptorius R.Kvintas. Jis žinomas iš tokių savo darbų kaip Vytauto Kernagio skulptūra Nidoje, Romain Gary skulptūra, Sausio 13-osios memorialas Lietuvos radijo ir televizijos kieme, paminklas gydytojui Cemachui Šabadui.
„Jis pagarsėjo Romaino Gary vaikiškasis alter ego, tai berniukas su batu prie krūtinės, daktaro Šabado skulptūra Vilniuje, simboliška, kad jis sukūrė atminimo ženklą Vytautui Kernagiui, šiandien, išgirdus šitą liūdną žinią, norom nenorom ateina mintis apie tų dviejų kūrėjų, kurie padarė didžiulę įtaką labai kokybiškai populiariajai kultūrai, likimų panašumu“, – kalbėjo G.Jankevičiūtė.
„Jis prisimindavo, kad paauglystėje labai mėgo skaityti nuotykinius romanus, indėnų nuotykius, matyt, stipri emocija, įtemptas siužetas jam buvo reikalingi, kad sužadintų vaizduotę, prikeltų jo mintyse dažnai dramatiškus įvaizdžius. Jis mėgo pasakoti istorijas ir jo skulptūrose tai matome “, – pasakojo meno istorikė.
Kūrėjas šiemet ir 2017-aisiais pretendavo į Nacionalines kultūros ir meno premiją.
Šalia jau minėtų, 2015-ųjų rudenį Rusnėje buvo atidengta R.Kvinto skulptūra Hermannui Kallenbachui ir Mahatmai Gandžiui, 2017-ųjų rudenį šalia Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios – Bažnyčios reformatoriui Martynui Liuteriui.
R.Kvintas baigė tuometinį Lietuvos dailės institutą (šiuo metu Dailės akademiją), vėliau čia dėstytojavo. Nuo 1983 metų buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narys, nuo 2001 metų – Niujorko skulptorių Gildijos narys, dalyvavo parodose ir simpoziumuose Lietuvoje ir užsienyje.