Literatūra | Įvairi
„Pastaruoju metu domiuosi literatūra ir apskritai fikcija kaip pasaulio ir istorijos tyrimo būdu. Todėl skaitau trijų tipų knygas: „teorines-fikcines“ arba „fiktokritines“ (ne „kritiškas“, bet tokias, kur kritinės teorijos susipina su fikcija, pavyzdžiui, Katrinos Palmer „The Dark Object“ arba Davido Maroto knygas), menininkų romanus ir esė (Paulina Eglė Pukytė, Goda Palekaitė, Valentinas Klimašauskas) bei knygas apie paskutinį XX a. dešimtmetį. Pastarąsias skaitau gal ir todėl, kad noriu „prisiminti“ ir pats, kokie chaotiški ir nenumatomi buvo tie laikai, ir iš naujo juos išgyventi.
Vis perskaitau po vieną kitą Pirmosios knygos serijos laureatą.
Pastaraisiais metais perskaičiau beveik visą lietuvių literatūrą (Virginija Kulvinskaitė „Kai aš buvau malalietka“, Kęstutis Šapoka „Pušis, kuri juokėsi“, Rimantas Kmita „Pietinia Kronikas“ „Remyga“ ir kt.), taip pat kelias latvių „Jelgava“ bei Laimos Kotos „Kambarį“, bet ši jau apie dar senesnį dešimtmetį – perestroiką.
Taip pat manau, kad svarbu pajausti šiuolaikinės kalbos gyvumą, tad vis perskaitau po vieną kitą Pirmosios knygos serijos (Rašytojų sąjunga) laureatą“, – pasakojo V.Michelkevičius.
Kinas | Radu Jude
„Iki pandemijos mažai turėjau galimybių žiūrėti filmus, nes dėl savo trukmės, mano galva, jie šiandieniniam žmogui yra prabanga. Gal visgi kinas apskritai yra labiau XX a. atitinkanti medija. O jei žiūriu, tai mėgstu hibridinio žanro kiną su polinkiu į dokumentiką, naujas idėjas bei eksperimentines patirtis, kad galėčiau „ką nors naujo sužinoti ar patirti“. Tarkime, pastaruoju metu man patinka rumuno Radu Jude'o filmai.
Žinoma, kaip ir visi, per pandemiją nėriau į srautines filmų platformas, bet išties nusivyliau – labai sunku ten rasti tokių variantų, kad po to nesigailėtum tos valandos ar dviejų. Išskirčiau gal „Black Mirror“ serialą, kelias „Fargo“ serijas“, – kalbėjo tyrėjas.
Spektaklis | Ieško kitokio teatro
„Nepykit, bet teatras – ne mano medija“, – išryškino V.Michelkevičius. „Man teatre, ypač lietuviškame, per daug dramatizmo. Mieliau nueinu į kokį „Sirenų“ atvežtinį hibridinį pasirodymą (Riminio Protokollo), šiuolaikinio šokio (Vilmos Pitrinaitės ir Gretos Grinevičiūtės „Šokis skalbimo mašinai ir mamai“) ar cirko spektaklį“, – argumentavo pašnekovas.
Muzika | Radijas arba festivaliai
„Nuolat skamba aplink internetinio radijo garsai: „Radio Vilnius“, „Rasų radijas“, „Palanga Street Radio“, „Neringa FM“ bei NTS iš Londono. Pastaraisiais metais (dar prieš pandemiją) pradėjau vis labiau vertinti gyvus pasirodymus, o, kaip žinia, Lietuvoje pasirinkimas ribotas, bet džiaugiuosi tuo, ką patyriau įvairiuose festivaliuose kaip „Mėnuo juodaragis“, „Yaga Gathering“, „Braille Satellite“ bei kitose erdvėse“, – teigė jis.
Paroda | Kauno bienalė ir kitos tarptautinės parodos
„Jei iš dabar veikiančių parodų, tai rekomenduočiau nepraleisti Kauno bienalės, nes tokio lygio menininkų kūrinių retai būna Lietuvoje (Janet Cardiff ir George Bures Miller). Be pagrindinės erdvės Krepšinio namuose, nepraleiskite įterptų kūrinių Velnių muziejuje (ypač Linos Lapelytės) bei T.Ivanausko Zoologijos muziejuje. Be to, naujos parodos Paveikslų galerijoje, M.K. Čiurlionio muziejuje, Lietuvos banko rūmuose.
Be to, dabar pats laikas planuotis vasaros didžiųjų šiuolaikinio meno parodų turą po Europą: nuo balandžio 23 d. Venecijos meno bienalė (Lietuvos paviljone Robertas Narkus), nuo birželio Berlyno bienalė ir dar šalia Kaselyje documenta (vyksta tik kas penkerius metus) bei Manifestos bienalė Prištinoje (Kosove). Kas domisi daugiau skaitmeniniais reikalais, tai ISEA simpoziumas vyks birželį Barselonoje, o Ars Electronica festivalis rugsėjį Lince (Austrija)“, – dalijosi tyrėjas.
