– Anksčiau į festivalį „Head Read“ atvykdavo žmonės iš Rusijos. Žinoma, dabar ne, nes Rusija tapo teroristų baze. Jūs pats jau seniai gyvenate Šveicarijoje. Kaip apibūdintumėte savo tapatybę šiame festivalyje?
–Tai yra klausimas, kurį norėjau užduoti festivalio organizatoriams: kuo jie mane vadina?
Visą gyvenimą jaučiau tvirtą žemę po kojomis – tai lėmė rusų kultūra. Dabar po kojomis – tuštuma. Reikia iš naujo apibrėžti žodžius. Pabandyti paaiškinti, kas yra „rusų kultūra“. Kai sakome „Rusija“, kokią Rusiją turime omenyje?
Aš save sieju su rusų kalba ir tais, kurie iki manęs rašė rusiškai. Rusų kultūrą matau tik kaip natūralią pasaulio kultūros dalį. Bet kai prasideda karas, pirmiausia nukenčia kultūra.
Visos mano parašytos knygos – ar jos padėjo išvengti tragedijos, kurioje gyvename šiandien? Susidaro įspūdis, kad rašytojai, kurie per pastaruosius 20–30 metų rašė rusų kalba apie žmogiškumo, šilumos ir supratimo svarbą, yra pralaimėtojai. Šiuo metu vienintelis būdas atkurti rusų kultūros orumą – užtikrinti, kad šiame kare būtų nugalėtas pagrindinis rusų kultūros priešas – Rusijos valstybė.
Turime ne tik sakyti „Šlovė Ukrainai!“, bet ir daryti viską, kad ji šį karą laimėtų.
