Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Mindaugas Kvietkauskas: kultūros trupiniai 2021 m. biudžeto projekte

Praėjusią savaitę naujosios Vyriausybės patikslintas 2021 metų biudžeto projektas leido pamatyti ir pirmąsias būsimos kultūros politikos konkretybes. Suprantama, laiko ir galimybių tikslinti deficitiniam biudžetui buvo nedaug.
Mindaugas Kvietkauskas
Mindaugas Kvietkauskas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Aštresnė kritika vos pradėjusiai veikti Vyriausybei ir naujajam kultūros ministrui būtų gerokai per ankstyva. Priešingai – būtina linkėti kuo didesnės sėkmės itin sunkiu pandemijos išbandymų laiku. Nuo pirmųjų patikinimų, kad kultūra naujajai valdžiai neliksianti tik trupinėliu ant derybų stalo, praėjo vos mėnuo. Tad pirmi darbų vaisiai – vos užsimezgę. Tačiau atnaujinto kultūros srities biudžeto eilutės, sekant jas vieną po kitos, gana greitai ima virsti neramių klaustukų rikiuote. Ar išties kultūros finansavimas 2021 m. neliks tik trupiniais?

Pats pirmasis – klausimas dėl kultūros darbuotojų atlyginimo kėlimo. Kultūros ministerijos teigimu, 2021 m. biudžete tam numatyta 5,8 mln. eurų. Žinoma, gerai, kad šiam ypač svarbiam tikslui bus skirta lėšų. Kultūros žmonių atlyginimai – vis dar tarp mažiausių valstybės viešajame sektoriuje. Ir vis dėlto skirtumas tarp šiemetinio ir būsimųjų metų biudžeto akivaizdus: 2020 m. atlyginimų didinimui buvo skirta 14 mln. eurų. Tai leido 10 proc. padidinti atlyginimus tiek valstybės, tiek savivaldybių kultūros įstaigose. Be to – paskirti specialias lėšas švietimo įstaigoms, kuriose irgi dirba kultūros darbuotojai (pavyzdžiui, mokyklų bibliotekininkai). Tokiu būdu vidutinis kultūros darbuotojų atlyginimas Lietuvoje šiemet perkopė 1100 eurų. Pavyko realiai įkūnyti socialiai orientuotą kultūros politiką.

Kultūros žmonių atlyginimai – vis dar tarp mažiausių valstybės viešajame sektoriuje.

O kas laukia kitąmet? Šįkart tarp valstybinių ir savivaldybių kultūros įstaigų atlyginimams bus paskirstyti tik 5,8 milijono. Kokia bus pasirinkta proporcija – kol kas neaišku: tai lems nuo 2018 m. galiojančio memorandumo tarp Kultūros ministerijos ir savivaldybių atnaujinimas. Kokiu procentu naujoje memorandumo versijoje savivaldybės sutiks prisidėti prie kultūros darbuotojų atlyginimų didinimo? Ar, pamačiusios joms kitąmet tenkančių lėšų dydį, apskritai sutiks? Ar, proporcingai padalijus numatytą sumą tarp valstybinių ir savivaldybės įstaigų, dar liks lėšų ir švietimo įstaigų kultūros darbuotojams, kurie daugelį metų didinant atlyginimus būdavo tiesiog pamirštami? Siekiant išlaikyti bent 10 proc. atlyginimų didėjimą visiems Lietuvos kultūros darbuotojams, 2021 m. biudžete reikėtų skirti bent 15 mln. Būtent tokią sumą 2021 m. biudžete šį rudenį siūlė skirti ir Seimas, ir Kultūros ministerija, iki šiol kėlusi šį tikslą kaip patį svarbiausią politinį prioritetą. Tačiau kitiems metams numatyta kone trigubai mažesnė suma.

Siekiant išlaikyti bent 10 proc. atlyginimų didėjimą visiems Lietuvos kultūros darbuotojams, 2021 m. biudžete reikėtų skirti bent 15 mln.

Galbūt šių lėšų pakaks kultūros darbuotojų atlyginimams padidinti kokiais 3 procentais. Kitaip tariant, šiek tiek patrupinti ir šiek tiek paglaistyti itin aštrią jų atlyginimų problemą. Tačiau plyšys tarp kultūros darbuotojų atlygio ir vidutinio šalies viešojo sektoriaus darbo užmokesčio (VDU) vargu ar sumažės, nes kitąmet Finansų ministerija toliau prognozuoja pastarojo kilimą. Naujosios Vyriausybės programoje iškeltas tikslas pasiekti, kad kultūros darbuotojų atlyginimai prilygtų bent 90 proc. VDU. Tačiau ties šiuo tikslu jau dabar tenka rašyti neramų klaustuką. 2021 m. biudžete šiam tikslui numatytos lėšos padės nebent esamai padėčiai konservuoti. Tačiau jos iš esmės nepagerins nei kultūros darbuotojų socialinės padėties, nei jų darbo vietų patrauklumo.

Kitas ypač aktualus klausimas – kaip biudžete planuojama padėti kultūros sektoriui kovoje su pandemijos ir karantino padariniais? Naujoji finansų ministrė numato šiai visos valstybės kovai 2021 m. skirti papildomą milijardą eurų. Tačiau pažvelgus į biudžeto projektą matome, kad ties Kultūros ministerijos eilute „COVID-19 pandemijos padariniams šalinti“ įrašyta suma – itin kukli: vos 2,5 mln. eurų.

Suprantama, kad didžiausių finansinių išteklių COVID-19 padarinių suvaldymui reikia kitose srityse – tai subsidijos verslui, papildomos lėšos sveikatos apsaugai ir socialinėms išmokoms. Ir vis dėlto – vos 2,5 mln., kitąmet numatyti kultūros sričiai padėti, nuteikia itin liūdnai.

Priminsiu: šiemet parama kultūros sektoriui, nukentėjusiam nuo pandemijos, viršijo 30 mln. eurų, kurie buvo skirti ir kultūros organizacijų, ir individualių kūrėjų veikloms. Šiai paramai paskirstyti buvo suformuotas visas Kultūros ministerijos, Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos kino centro priemonių paketas.

Kultūros ministerijos eilute „COVID-19 pandemijos padariniams šalinti“ įrašyta suma – itin kukli: vos 2,5 mln. eurų.

Deja, atrodo, kad 2021 m. biudžeto projekte nieko panašaus kol kas nenumatyta. Dabar jame įrašyto 2,5 mln. trupinio pakaktų nebent vienai tikslinei programai. O kas bus su visais kitais poreikiais, kai pavasarį kultūros gyvenimas ims atsigauti po antrojo sunkaus karantino? Ar iš valstybės pasiskolinto milijardo ateis kokia nors, bent panaši į ankstesnę, tikslinė parama už išlikimą kovojančiam Lietuvos kino sektoriui, kultūros renginių organizatoriams, individualiems menininkams, muzikos atlikėjams?

Neramų klausimą kelia dar viena iš naujosios Vyriausybės atėjusi žinia: „Ateities ekonomikos DNR plano“ peržiūrą ketinama tęsti net iki kitų metų vasaros. Taigi jo priemonės per ateinantį pusmetį taip pat nepajudės. Buvusios Vyriausybės parengtame DNR plane jau buvo patvirtinta solidi parama – 15,5 mln. eurų – kultūrinėms ir kūrybinėms industrijoms (kitaip tariant – nevyriausybiniam kultūros sektoriui), skirta jų atsigavimui ir naujam spurtui po COVID-19 pandemijos.

Planuota šios priemonės konkursinius kvietimus paskelbti jau 2021 m. sausį. Dabar, nukėlus plano peržiūrą ir galutinį tvirtinimą net iki vasaros, nevyriausybinis kultūros sektorius ilgam lieka be šių gyvybiškai svarbių lėšų. Kol kas nėra ir atsakymo, ar tikrai bus paskirta jau numatyta suma. Tad kaip ir kada bus užtikrinta reali finansinė parama nevyriausybiniam kultūros sektoriui, naujojo ministro ne kartą pažadėta žodžiu?

Pernai, gavusi papildomą paramą kultūros sričiai, ministerija tikslingai padidino lėšas, skiriamas naujoms knygoms ir kitiems leidiniams įsigyti šalies viešosiose bibliotekose. Papildomai tam buvo skirta 1,4 mln. eurų. Tai leido Lietuvai 2020 m. pirmą kartą pasiekti ir net viršyti Europos Sąjungos lėšų vidurkį, skiriamą itin svarbiam tikslui – skaitymui skatinti. Šį prioritetą Kultūros ministerija kėlė kaip vieną esminių, suvokdama ypatingą skaitymo reikšmę demokratinei visuomenei, jos pilietiniam ir kultūriniam mentalitetui ugdyti. Vis dėlto dabar 2021 m. biudžeto projekte – tik papildomi 300 tūkst. eurų autoriniams kompensaciniams atlyginimams už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose. Tad nuo pasiekto ES vidurkio naujų knygų įsigijimui Lietuva ir vėl nusiris atgal. Tai – praradimas ne tik visos Lietuvos, ypač regionų, skaitytojams. Nutrūks ir puikiai, grandininės reakcijos būdu, suveikusi parama Lietuvos leidybos sektoriui. Kaip, nutraukus šią priemonę, 2021 m. planuojama užtikrinti Lietuvos leidyklų, karantino metu patiriančių didžiulius finansinius sunkumus, gyvybingumą?

Šį prioritetą Kultūros ministerija kėlė kaip vieną esminių, suvokdama ypatingą skaitymo reikšmę demokratinei visuomenei, jos pilietiniam ir kultūriniam mentalitetui ugdyti.

Nekelia abejonių tai, kad biudžeto projekte nuspręsta skirti papildomus 4 mln. eurų valstybinių kultūros įstaigų baziniam finansavimui užtikrinti (kitaip jos, karantino metu nesurinkdamos lėšų už koncertų ir parodų bilietus, tiesiog neišgyventų). Pozityvu ir tai, kad papildomi 2 mln. eurų naujojo kultūros ministro sprendimu skirti Paveldotvarkos programai. Tačiau tenka stabtelėti prie dar vienos eilutės – Kultūros rėmimo fondo lėšų.

Kol kas Kultūros ministerija nepaskelbė aiškios žinios, kas įvyks su šio fondo lėšų likučiu – 5,5 mln. eurų, kurie pagal naują Konstitucinio Teismo nutartį šiemet turi būti grąžinami į valstybės biudžetą. Ministerijos išplatintoje informacijoje pranešama, kad į kitus biudžetinius metus bus perkelta tik 2,5 mln. KRF lėšų. O likę 3 mln.? Ar jie bus grąžinti į valstybės biudžetą ir panaudoti kitiems tikslams, pavyzdžiui – valstybės skolai dengti? Jeigu taip įvyktų, precedentas būtų itin neigiamas – Kultūros rėmimo fondo pinigai pirmąkart iš jo iškeliautų kitoms valstybės reikmėms.

Linkėdamas sėkmės ir tvirtybės naujajam kultūros ministrui ir jo sudaromai politinei komandai, itin gerai suprasdamas visas užgulusias ir dar laukiančias šio sunkmečio įtampas, vis dėlto manau, kad geriau kelti klausimus skubiai, nei juos nutylėti. Dar liko paskutinė akimirka iškelti šiuos klausimus ir Seime, 2021 m. biudžeto priėmimo metu. Tam, kad kultūros sektoriaus problemos kitąmet nesmogtų visa jėga. Tam, kad Vyriausybei skirstant papildomą milijardą, kultūrai išties būtų planuojami ne trupiniai. Tam, kad kultūros politikoje dėl sunkmečio nebūtų nutrauktos jos raidai svarbios arterijos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?