A.Šurnai kovo 27 dieną sukako 74-eri.
Prieš kelerius metus žurnalo „Žmonės“ paklaustas, kaip jis prisistatytų ateities kartoms, A.Šurna atsakė:
„Don Kichotas. Kovotojas su vėjo malūnais... Tokia – mano paskirtis. Ir tokia – meno paskirtis. Tikras menas visada turi būti opozicijoje, kad ir kokia tobula valdžia būtų. Tikras menininkas turi matyti ir iškelti trūkumus. Mano reikalas – supurtyti, sukrėsti žiūrovą, kad jis pagalvotų: „Kur mes nusiritome?.. Ką mes padarėme?!“ Jeigu jam bent pusvalandį bus gėda žiūrėti aplinkiniams į akis, rezultatą būsiu pasiekęs. O dirbti tam, kad žiūrovą tik palinksmintum, kad jo virškinimas pagerėtų...“
Po studijų LSSR konservatorijos (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos) Teatriniame fakultete A.Šurna 1963 metais darbą pradėjo Kauno dramos teatre. Vėliau metus vaidino Šiaulių dramos, o nuo 1965 – Jaunimo teatre. 1992–1997 metais jis vadovavo Valstybiniam jaunimo teatrui. Jis yra sakęs, kad ten buvo įvedęs karinę drausmę, nes tik geležinė drausmė, susiklausymas, meilė ir pagarba vienas kitam duoda vaisių.
Žymus Lietuvos aktorius kine pradėjo vaidinti 1964 metais. Jis vaidino tokiuose filmuose kaip „Elzė iš Gilijos“, „Čia mūsų namai“, „Riešutų duona“.
Tačiau milijonams žmonių jis ilgam išliko Herkumi Mantu – A.Šurna 1972 m. meistriškai įkūnijo prūsų sukilimo vadą.
Paskutinis A.Šurnos vaidmuo kine – 2011 metų režisieriaus Donato Ulvydo filme „Tadas Blinda. Pradžia“. Jame aktorius vaidino caro kariuomenės karininką Snegiriovą.
Televizijos žiūrovams jis buvo puikiai pažįstamas iš serialo „Giminės“, kuriame vaidino verslininką Antaną Šeputį.
A.Šurna 2000 m. buvo apdovanotas Gedimino 5 laipsnio ordinu, 2012 m. jam buvo įteikta Vyriausybės kultūros ir meno premija.
Prieš kelerius metus interviu žurnalui „Žmonės“ aktorius prisipažino, kad jam buvo daryta širdies operacija, yra buvęs priešinsultinės būklės.
Pasak Algirdo Latėno, A.Šurnos netektis buvo labai netikėta, nes dar prieš kelias dienas aktorius jautėsi puikiai.