Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Mirė Algirdas Meškauskas

Sekmadienį mirė buvęs Lietuvos televizijos diktorius, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas, Vyrų krizių ir informacijos centro įkūrėjas Algirdas Meškauskas (g. 1960 m.).
Algirdas Meškauskas
Algirdas Meškauskas / LRT nuotr.

Velionis bus pašarvotas pirmadienį, gruodžio 7 dieną 16 val. Šv. Ignoto bažnyčios kriptoje. Antradienį, gruodžio 8 dieną 11 val. už jį bus aukojamos mišios. Laidotuvės 13 val.

Žemiau – prieš du mėnesius A.Meškausko paties rašyta biografija:

Algirdas Meškauskas gimė 1960 m. birželio 21 d. Kelmės raj. Vidsodžio kaime, iš kurio neblogai matosi Šatrijos kalnas. Taip nutiko todėl, kad jo tėvas Ignas Meškauskas, kuris kilęs nuo Rietavo, čia surado kalvio dukrą – Algirdo mamą Elzbietą Vaišvilaitę. Algirdas Meškauskas – lietuvis, katalikas, krikštytas Kuršėnų bažnyčioje.

1979 m. baigė Telšių taikomosios dailės technikumą, o 2000 m. Vilniaus universitete žurnalistiką. Nuo 1983 m. iki 1991 m. dirbo Lietuvos televizijos diktoriumi.

LRT nuotr./Algirdas Meškauskas
LRT nuotr./Algirdas Meškauskas

Po 1991 m. sausio 13 d. Aukščiausiosios Tarybos rūmuose įrengus laikinąją televizijos studiją, vienas pirmųjų iš ten vedė informacines laidas, rengė laidą apie savanorius, o 1991 m gegužę tapo Krašto apsaugos departamento informacinės gynybos skyriaus viršininku. Vėliau buvo Krašto apsaugos ministerijos ryšių su visuomene skyriaus viršininkas ir ministerijos atstovas spaudai. Kartu su pirmaisiais kariuomenės kūrėjais jam buvo suteiktas Lietuvos kariuomenės leitenanto, o vėliau ir vyresniojo leitenanto laipsnis, išduotas tarnybinis ginklas.

Tado Dambrausko nuotr./Česlovas Jezerskas, Algirdas Meškauskas ir Jonas Vytautas Žukas (1992 m.)
Tado Dambrausko nuotr./Česlovas Jezerskas, Algirdas Meškauskas ir Jonas Vytautas Žukas (1992 m.)

Vėliau jam teko dirbti atstovu spaudai Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų, Vidaus reikalų ministerijose, buvo Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus patarėjas, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas, o nuo 2006 m.dirbo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje Komunikacijos ir tarptautinių ryšių srityje

Latvijos universitete jis lankė specialų kursą, skirtą įstatymų, užtikrinančių žmogaus teises, analizei. Buvo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Varšuvos biuro ekspertas Azerbaidžane. Jungtinių Tautų vystymo programos Baltarusijoje kvietimu buvo konsultantas Minske vykusiuose renginiuose, skirtuose žmogaus teisėms aptarti. Yra buvęs Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos Socialinių ir humanitarinių mokslų komiteto Žmogaus teisių pakomitečio nariu. Stažavosi „Amerikos balso“ kursuose Vašingtone – ryšių su visuomene srityje ir Norvegijoje Oslo komunoje - vadybos srityje.

2001 m. įsteigė viešąją įstaigą „Vyrų krizių ir informacijos centras“. Tai pirmasis toks centras Lietuvoje, kurio tikslas padėti smurtaujantiems vyrams teikiant jiems psichologines konsultacijas. Organizuodavo ir vedė seminarus „Tėvystės mokymas“ ir „Vyro vaidmuo šeimoje“.

Sudarė ir išleido Lietuvos poetų eilėraščių rinkinius „Tėvui, nors tiek“ (2008) ir „Nors tegu truputį Kalėdos turi būti“ (2011), o 2010 m. išleido ir savo eilėraščių knygą „Laikas meilėje sutampa“. Didžiąją dalį laisvalaikio skirdavo šeimai, mėgo literatūrą, poeziją, tapybą, buvo tolimų kelionių automobiliu entuziastas.

Žmona Kristina Zdanavičiūtė-Meškauskienė. Sūnūs – Agnis Algirdas (2004) ir (iš pirmos santuokos) Mindaugas Ignas (1999).

Lietuvos kariuomenės kūrėjų sąjungos narys. Apdovanotas „Sausio 13–osios atminimo“, „Kariuomenės kūrėjo – savanorio“ medaliais ir II laipsnio medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos