Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Mirė baletmeisterė Jolanta Vymerytė

Skaudi netektis Lietuvos baleto bendruomenėje – sausio 15 d. kovą su negailestinga liga pralaimėjo garsi klasikinio baleto mokytoja, M.K.Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus ekspertė Jolanta Vymerytė. „Klasikinis baletas turi išlikti“, – pernai ji tvirtino meno kultūros žurnale „Krantai“ išspausdintame Jūratės Terleckaitės parengtame pokalbyje. Šiandien šie Jolantos Vymerytės žodžiai skamba kaip visus Lietuvos baleto menininkus sutelkiantis įpareigojimas, praneša M.K.Čiurlionio menų mokykla.
Jolanta Vymerytė
Jolanta Vymerytė / M.K.Čiurlionio menų mokyklos nuotr.

Gimusi 1965 metais Alytuje, ji pati baigė tuometinį M.K.Čiurlionio vidurinės meno mokyklos Choreografijos skyrių, Lili Navickytės-Ramanauskienės klasę. Dėl traumos negalėjusi tęsti balerinos karjeros, 1986 metais ji baigė Maskvoje prie Didžiojo teatro organizuojamus dvimečius baleto pedagogų kursus, kur mokėsi pas geriausias to meto Rusijos baleto pedagoges – Liudmilą Kalenčenko ir Nataliją Zolotovą, ir tais pačiais metais pati pradėjo darbą savojoje Alma Mater. Po kurio laiko, paskatinta savo pedagogės, J.Vymerytė išvyko mokytis į Valstybinį teatro meno institutą Maskvoje (plačiai žinomą kaip GITIS), kur jai dėstė XX a. baleto legenda Marina Semionova.

Visą savo gyvenimą atidavusi baleto menui, J.Vymerytė išugdė daugybę baleto solisčių ir artisčių. Rūta Kudžmaitė, Neli Beliakaitė, Olga Konošenko jau šiandien dirba kaip klasikinio baleto pedagogės, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto pagrindinius vaidmenis kūrė ir kuria solistės Nailia Adigamova, Greta Gylytė, Julija Šumacherytė ir daugelis kitų. Svaiginančią karjerą tarptautinėje baleto arenoje padarė J.Vymerytės mokinė Jurgita Dronina – pagrindinė Kanados ir Anglijos nacionalinių baleto trupių solistė.

J.Vymerytės parengtos moksleivės dažnai garsino Lietuvos vardą tarptautiniuose jaunųjų baleto artistų konkursuose, dažnai grįždamos su apdovanojimais – žavėjo tarptautinius vertintojus ir dažnai pačios pedagogės sukurtomis kompozicijomis, ir šokio stiliaus pojūčiu, ir technine meistryste, ir artistine individualybe. Į pernai užduotą klausimą, ko palinkėtų būsimosioms baleto artistėms, J.Vymerytė atsakė:

„Kantrybės. Kantriai mokytis, niekada nebijoti ieškoti, jei kažko nesupranti, klausti ir ieškoti tau rūpimų atsakymų. Jei tavo tikslas yra scena, tai ir eik į ją“.

Šie linkėjimai niekada nepraras aktualumo.

Nuo 1998 m. J.Vymerytė dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Teatro ir kino fakulteto Šokio ir judesio katedroje, 2011 metais tapo šios katedros docente, nuolat vedė meistriškumo kursus baleto artistams Lietuvoje ir užsienyje, klasikinio šokio technikos seminarus, dėstė Eglės Špokaitės baleto mokykloje. Kaip pedagogė ir repetitorė, ji daug prisidėjo prie choreografės Anželikos Cholinos įkurto šokio teatro ACH sėkmės, padėdama artistams rengti vaidmenis spektakliuose „Carmen“ (1998), „Tango in FA“ (2001), „Romeo ir Džuljeta“ (2003), „Otelas“ (2006), „Ana Karenina“ (2010) ir kitiems.

„Man svarbiausia atskleisti šokėjo asmenybę, o ne vien kūno grožį. Dalis gražių balerinų šoka kordebalete. Norint tapti pagrindine balerina, reikia turėti ambicijų, valios labai tikslingai dirbti“ – yra sakiusi J.Vymerytė. Šiuos pedagogės tikslus toliau įgyvendins daugelis jos mokinių, J.Vymerytės dėka savo gyvenimą susiejusių su Lietuvos baletu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?